Kauno samariečių vaikų dienos centrų auklėtinių iškyla

Vainikų iš pievų žolynų pynimas, jų plukdymas su žvakelėmis pasroviui, laužai, per kuriuos šokinėja jonines švenčiantis jaunimas, paparčio žiedo ieškojimas miške - kokios įdomios ir mielos lietuviškos Joninių šventimo tradicijos. Tačiau Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyriaus savanoriai nusprendė šias tradicijas dar papildyti ir visų vaikų dienos centrų (o jų Kauno mieste ir apskrityje samariečiai turi net tris) auklėtiniams joninių proga organizuoti iškylą burine jachta. Ėmėme ieškoti kuo talpesnės ir didesnės jachtos. Nuvykus į R.Kalantos g. 120 esančios viešosios įstaigos„Kauno motorlaiviai" uostą, jos direktorius Vytautas Makarskas maloniai parekomendavo tartis su didžiausių Kauno mariose burinių jachtų „Hidra" ir „Gydra"savininku ir kapitonu Gediminu Žukausku. Kapitonas Gediminas pasirodė esas jautrios širdies žmogus ir sutiko nemokamai paplukdyti didžiulį būrį samariečių globojamų vaikų. Sutartu laiku net trimis autobusiukais samariečiai į „Kauno motorlaivių" uostą suvežė Kauno vaikų dienos centro „Užuoveja" (auklėtoja Vilija Ratautienė), Šlienavos vaikų dienos centro „Užuovėja" - www.uzuoveja.com - (vadovė Vilma Martišauskaitė) ir Tabariškių vaikų dienos centro „Užuovėja" (vadovė Agnė Rūgienė) auklėtinius. Vaikai klegėdami pribėgo prie jachtos, išklausė elgesio ant vandens taisyklių griežto instruktažo, klusniai apsivilko gelbėjimo liemenes ir mandagiai, nesistumdydami sulipo į jachtą „Gydra". Iškyla prasidėjo. Jachta pasuko link Meilės įlankos. Oras tądien pasitaikė vėjuotas, todėl tik išplaukus iš uosto, kapitonas išjungė variklį ir įgula pakėlė bures. Burės šaute šovė į stiebą. Jos staiga prisipildė šviežio vėjo, todėl  jachta kiek pavirto ant vieno borto. Kai kurie vyresni iškylos dalyviai samariečiai iš baimės ėmė šaukti, o vaikai ir paaugliai  - priešingai - iš smagumo ėmė ploti katučių ir krykštauti. Įsitikinus, kad sunkus jachtos dugne pritvirtintas kylis neleis laivo apversti pučiant bet kokiam vėjui, įsibaiminę iškylos dalyviai nusiramino ir grožėjosi nuostabiomis Kauno marių regioninio parko pakrantėmis. Kapitonas Gediminas vaikams vaizdžiai papasakojo apie jachtos įrangą, takelažą ir rangoutą, paaiškino burės veikimo principą. Žinoma, didžiausias vaikų noras buvo patiems valdyti laivą. Net didžiausi padaužiukai nuščiuvo, kai savo vaikiškomis rankutėmis tvirtai įsikibo į jachtos šturvalą. Juk taip smagu valdyti tokią didžiulę jachtą. Vaikus iškyloje lydėjęs samarietis Valdas prisiminė, kad jis gimė ir augo dabartinių Kauno marių dugne, pakrantės kaime prie senosios Nemuno vagos. Pasakojo, kad statant Kauno hidroelektrinę jo ir aplinkinių kaimų gyventojai buvo iškraustyti iš gimtųjų sodybų ir perkelti į aukštesnę vietą. Valdas papasakojo, kad pilnai užtvenkus Nemuną ir paleidus hidroelektrinę, dabartinių Kauno marių baseinas prisipildė labai greitai - tik per mėnesį. Prisišvartavome Meilės įlankoje. Mūsų nenuoramos padaužiukai labai džiaugėsi galėdami vėl palakstyti ant tvirtos žemės. Merginos skynė žolynus joninių vainikams. Iškylos dalyviai, išplaukdami iš Meilės įlankos bandė traukti joninių giesmes. Parplaukus į „Kauno motorlaivių" uostą ir prisišvartavus, jachtos „Gydra" kapitonui Gediminui Žukauskui nuskambėjo nuoširdus skardus vaikiškas „Ačiū, ačiū, ačiū". Visi iškylos dalyviai ant Kauno marių kranto susėdo papietauti. Po šaunios iškylos  apetitu nesiskundė nei vienas. Robertas Sukockas - Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyriaus projektų koordinatorius