Smurtas prieš vaikus yra viena aktualiausių visuomenės problemų. Vaikai, augdami visuomenėje, kur egzistuoja smurtas ir prievarta, prarandamas pasitikėjimas tiek suaugusiais, tiek savimi, išmokstami bendravimo būdai, kurie pagrįsti agresija bei prievarta, nes vaikai didžiąją dalį veiksmų išmoksta kopijuodami suaugusius bei savo draugus. Tyrimų duomenys rodo, kad 48 proc. Lietuvos vaikų patiria fizines bausmes – tai padidina vaikų riziką smurtauti, polinkį į agresiją. Skriaudžiamiems vaikams kyla grėsmė tapti smurto aukomis arba skriaudėjais visą gyvenimą.
Viena iš priežasčių, dėl kurių mušami vaikai - fizinėmis bausmėmis auklėja tėvai, kuriuos vaikystėje mušdavo jų tėvai, jie laikosi „tradicinių auklėjimo metodų“. Dauguma tėvų siekia užauginti protingus ir išmintingus vaikus, tačiau smūgiu galima išmokyti tik baimės ir paklusnumo, o ne pagarbos bei pasitikėjimo. Fizinės bausmės daro didžiulę žalą pilnavertičiam asmenybės vystymuisi, tolimesnei raidai.
Mušamų vaikų intelekto įvertinimai prastesni nei jų bendraamžių. Didelę įtaką turi ir mušimo dažnumas - kuo dažniau vaikai yra baudžiami fizinėmis bausmėmis, tuo lėčiau vystosi protiškai. Pasaulinio masto tyrimai rodo, kad žemiausiu intelektu pasižymi tų šalių gyventojai, kur labiau paplitusios fizinės bausmės.
Nesveikas maistas nuodija organizmą, neteisingas auklėjimas – vaiko psichiką, todėl labai svarbu rodyti tinkamą pavyzdį savo vaikui - gebančio konstruktyviai spręsti kylančius sunkumus bei problemas, konfliktus įveikiant be smurto bei agresijos, tik taip galime užauginti pilnavertę asmenybę, gebančią atitinkamai reaguoti bei veikti susidūrus su sunkumais, nežalojant bręstančios asmenybės.
