Ramūno Karbauskio iniciatyva jau antrą kartą Naisiai sukvietė visus Lietuvos žmones sudalyvauti festivalyje „Naisių vasara". Šiųmetinis festivalis – šeimai, kaip vertybei, stiprinti. Kas nutiko, jog R. Karbauskis siekia atkreipt į tai dėmesį? Ar emigracija, nutautėjimas iššaukė šį veiksnį? Šiuos klausimus uždavėme festivalyje dalyvavusiems žinomiems žmonėms.
Neringa Čereškevičienė, Lietuvos šeimų ambasadorė, „Tele Bim-Bam“: Situacija dvejopa: mano aplinkoje viskas labai tvarkoje, tačiau dabar labai eskaluojama, jog šeimą reikia tvarkyti iš viršaus. Nesutikčiau su tuo. Šeima yra iš vidaus – ar draudimais, ar kursais, ar paskatinamais šeimos mes nesutvarkysime. Tam reikia laiko. Tarybinis palikimas mumyse labai gyvas. Ten nebuvo šeimos. Ten buvo politizuota hierarchija, partija motinėle. Pamenu tuos laikus. Kiek turi praeiti metų, kad tą, ką iš mūsų išnaikino, sugrįžtų pas mus? Greitai to sutvarkyti, kaip Afganistane įvesti kapitalizmą, mums nepavyks. Čia atsakingos mūsų smegenėlės, kurios ne taip greitai dirba, kaip norėtųsi. Aš norėčiau, kad viskas spręstųsi gan greitai ir kokių 100 metų tikrai neprireiks. Aš tikiu, jog vaikų vaikų globos namuose nedidės, aš tikiu, kad turtingi vyrai nesifotografuos populiariuose žurnaluose su savo meilužėmis namuose palikę savo žmonas su vaikais. Čia yra negerai. Šiuos dalykus reikia tvarkyti, o tai padaryti gali tik meilė.
Ramūnas Karbauskis, renginio mecentas, Seimo narys: Lietuvoje situacija nėra gera, nes mes reikiamu momentu neišugdėme tikrųjų vertybių, kaip pagarba, patriotizmas dabartinei kartai. Be to, manyčiau, jog mokykla turėtų labiau prisidėti prie vaiko vystymosi, nes dabar, susiklosčius nepatogiai ekonominiai situacijai, mokytojai nenori nuoširdžiai dirbti be atlygio. Jie paprasčiausiai sunkiai išgyvena. Trūksta mokytojų patriotų. Šnekant apie laisvalaikį Lietuvoje - jis menkas. Beveik nėra kuo užsiimti jauniems žmonėms, ypatingai kalbant apie mažesnius miestelius, kaimus. Jie irgi privalo turėti meno mokyklas, kultūros centrus, kurie leistų vaikams ugdyti savo talentus. Naisiuose mes tai turime ir stengiamės kurti modelį, pavyzdį ne tik miesteliams bet ir didiesiems miestams. Noriu, jog jauni žmonės neišvyktų, jog kurtų šeimas, augintų vaikus. Pirmasis bealkoholi festivalis - kaime. Nesvarbu, Naisiai ar kitas, tačiau kaime. Ir mes taip griauname stereotipą, jog kaime visi prasigėrę. Dabar einama greičiausiu keliu – užpili žmonėms smegenis, užleidi trankią muziką. Kas iš to gero? Aš nežinau. Lietuvoje labai puikūs, garbūs vaikai. Jei mes jiems skirsime dėmesį jie užaugs labai gerais žmonėmis. Mes privalome nebekartoti prieš 20 metų padarytų klaidų, nes jos labai skaudžios. Dauguma žmonių išvyko iš šios šalies dėl to. Jie moka šnekėti lietuviškai, bet savo ateities neberiša su Lietuva. Viskas gerai su mūsų genofondu, reikia tik duoti daugiau dėmesio vaikams, ugdyti juos. Vaikai išvyksta svetur ir su savo seneliais matosi kartą per metus. Ir kai seneliai, kurie turėtų perduoti kultūrą, bendravimą, vertybes, yra atskirti, tuomet ryšys nutrūksta. O kokią kultūrą ten gali pasisemti, jei gyveni nešviesiame rajone? Visiškai svetimą. Tuomet sėdi užsidaręs ir bijai į gatvę išeiti. Ir ką vaikai gali ten pasiimti? Lietuvoje mes visa tai galime pasiekti, jei tik noro turėsime.
Kostas Smoriginas, aktorius, dainininkas, režisierius: Deja, bet daug kas remiasi į pinigus ir jis daug galingesnis nei tos okupacijos praeityje. Nebėra laisvės. Jis labai valdingas. Kaip grįžti į vidų? Aš nežinau. Patikėkite manimi, aš nežinau. Nebėra šiltų santykių tarp žmonių. Buvo bendros vertybės. Buvom paprasti, „biedni", suvienodinti tarybinės santvarkos, tos baisios lygumos ir pilkumos, tačiau vis tiek buvo šiltas bendravimas tarpusavy. Ieškodavome atgaivos, dainuodavome per tą lietų, per purvyną. Vyrauja disbalansas. Jis labai didelis. Tikrai nežinau, kaip grįžti atgal. Kiekvienas sukrėtimas mus taip suvienija. Tada susipurtome, suvokiame, kad kelio atgal nėra, kad kažką reikia daryti, kažką reikia išsakyti, o dabar pinigas įvarė į kampą. Aš nežinau, kaip viskas bus ateityje. Pirmiausia reikia įvesti įstatymą, jog visi būtų lygūs, neskaitant ar tai ministras, prezidentas ir t.t, tada atsiras kažkokia įstatymų bazė, o dabar masė nišų, skylių. Vieniems taip galima, o kitiems - ne. Kol valstybė galvos vien tik apie pinigus, o ne apie kultūra, žmonių auklėjimą, švietimą, tol nieko nebus. Ir kuo toliau - bus blogiau. Kol nuo pinigų pasidarys bloga. Ir tas litas mums taps toks brangus. Čia kvepia globalizacija. Jau signalai yra. Viskas bus pasiūta pagal kitą paltą – pagal Pierre‘ą Carden‘ą arba Versace.
Rasa Stoškuvienė, grupės „Kitava" vokalistė: Manau, jog yra visko. Kai yra pieva, yra ir smilgų, ramunių, piktžolių. Manau, jog nereiktų sureikšminti, jog Lietuvoje vien tik balamūtai gyvena ir visiškai nebemoka gyventi. Mes mokame tai daryti ir gražiai auklėjame, tik gal dominantė ne ta, kurią mes norėtumėme turėti. Būna ir liūdnų situacijų. Bet esu optimistė ir manau, jog viskas bus gerai tik svarbiausia - pradėkime nuo savęs. Ar pakelsime šiukšlę nuo žemės? Ar paduosime iškritusią piniginę? Pradėkime nuo savęs.
Martynas Starkus, futbolo klubo „Prelegentai" narys: Aš manau, jog su šeima Lietuvoje yra viskas gerai, nes lietuviai myli savo vaikus, gerbia savo tėvus. Mums, kaip europiečiams, gyvenantiems vartotojiškoje visuomenėje, šeima yra ganėtinai svarbu. Ne daug kur taip, jog šventės švęstumėme ne su draugais, o stengtumėmės susieiti su šeimos nariais. Lietuviai – šeimyniški žmonės ir mes gerai laikomės tokioje vartotojiškoje visuomenėje. Sunku nuspėti, kas bus ateityje. Manau, jog šeimyninis pradas Lietuvoje yra ganėtinai stiprus ir jisai išliks. Kiek? Sunku pasakyti, bet pakankamai ilgai.
Agnė Armoškaitė, renginių organizatorė: Na, jei šis festivalis šiemet pagrindinę vertybę išskiria šeimą, vadinasi, ją reikia stiprinti, priminti. Būtent todėl kelių kartų vedėjai, dėl to festivalyje apie šeimą šnekėjo garsūs žmonės, kurie turėtų būti pavyzdžiai. Manau, jog festivalio dėka šeimos vertybės ateityje tik stiprės, tačiau jau atėjus krizei Lietuvoje, nuo materialiųjų vertybių mes grįžome prie pagrindinių. Labai tvirtai tikiu, kad viskas bus gerai.
Nuotraukos Vytauto Pilkausko
