Birželio 30 dieną buvo paskelbti lietuvių kalbos VBE rezultatai. Kaip ir visuomet, vieni džiaugėsi, kiti liūdėjo. Nors gavau gan aukštą įvertinimą, pasinaudojau galimybe pateikti apeliaciją - tai daryti paskatino seniai kirbėjusi mintis, jog brandos egzaminų sistema yra ydinga.
NEC duomenimis, šiais metais apeliacijas dėl lietuvių (gimtosios) kalbos VBE darbų pakartotinio įvertinimo pateikė 1310 abiturientų (iš viso egzaminą laikė 27288 abiturientai). Išnagrinėjus apeliacijas buvo pakeisti 56 įvertinimai (beveik 4,3 proc). 37 įvertinimai padidėjo, 19 sumažėjo. Aš tapau vienu iš devyniolikos ir dėl to, kad mano „skaičius“ (kitaip jį vadinti sunku) pasikeitė, nei kiek nesigailiu - lietuvių kalbos egzamino rezultatas man buvo nereikalingas. Buvo pikta todėl, kad egzaminų darbai buvo taisomi nekompetentingai.
Liepos 18 dieną išsiunčiau laišką NEC direktoriui ir dar keletui adresų, kurie yra nurodyti NEC interneto svetainėje. Atsakymo nesulaukiau iki liepos 21 dienos (taip pat NEC direktorius neatsakė į laišką, kurį išsiunčiau dar gegužės 24 dieną) ir nusprendžiau kreiptis į LR ŠMM. Po poros valandų į liepos 18 dienos laišką atsakė NEC direktorius.
Savo laiške paklausiau, kur reikia kreiptis dėl visų egzamino darbų pakartotinio įvertinimo, nes buvau įsitikinęs (ir tebesu), kad daug darbų taip ir liko ištaisyti klaidingai, o, vadovaujantis norminio vertinimo sistema, nuo to priklauso visų abiturientų gaunami balai. Be abejo, NEC direktorius net nebandė atsakyti į šį klausimą, nes Lietuvoje tikėtis tokio precedento neturinčio įvykio, ko gero, būtų nerealu. NEC vadovas išreiškė gailestį dėl to, kad sumažėjo mano rezultatas ir papasakojo apie atliekamus kokybės kontrolės patikrinimus: „Norėčiau pateikti pavyzdį lietuvių kalbos egzamino vertinimo atveju, dėl kurio įvertinimo Jūs keliate problemą. Pirmiausia dar mokslo metų metu iki brandos egzaminų sesijos pradžios buvo vykdomi būsimųjų vertintojų mokymai, kurių metu autentiškų darbų pagrindu buvo mokomasi, kaip taikyti vertinimo normas. 2011 metais tokius mokymus baigė apie 650 lietuvių kalbos vertintojų. Įvykus egzaminui, prieš pradedant vertinimą yra vykdomas vertinimo standartizavimas (paprastai jis užima pirmąjį pusdienį), kuomet prieš pradedant vertinimą vertintojai standartizuoja konkretaus egzamino darbų vertinimą. Pradėjus darbų vertinimą, kiekvieną darbą įvertina mažiausiai du vertintojai. Tuomet pagal patvirtintus darbų pervertinimo kriterijus, iki paskelbiant lietuvių gimtosios kalbos valstybinio brandos egzamino rezultatus, yra vertinimo komisijos pervertinami visi darbai, kurių autoriai turi aukštą metinį įvertinimą ir surenka mažai taškų, darbai, kurių autoriai turi žemą metinį įvertinimą ir surenka daug taškų, visi darbai, kurių dviejų vertintojų nesutampa įvertinimai, darbai, kurių bent vienos dalies įvertinimas yra nulis. Pervertinami visi darbai, kurių teksto suvokimo ir rašymo dalies įvertinimas ženkliai skiriasi ir visi darbai tokių vertintojų, kuomet nustatoma, kad vertintojas taisydamas daro daug klaidų. Tokių lietuvių gimtosios kalbos valstybinio brandos egzamino kandidatų darbų pervertinta iki paskelbiant rezultatus pervertinta gerokai per 2000. Taip pat vieno kandidato darbas yra vertinamas nuo 2 iki 4 kartų. Kai kandidatas paduoda apeliaciją, šis įvertinimų skaičius iki priimant galutinį sprendimą iš viso gali siekti 5-7 kartus. Manau, kad šie kokybės kontrolės būdai sudaro prielaidas gana nedidelei žmogiškojo faktoriaus klaidos tikimybei ir dėl šių įgyvendintų sprendimų šiemet buvo patys mažiausi vertinimo pasikeitimų svyravimai po apeliacijų per pastaruosius keletą metų. Tačiau kaip ir kasmet, pasitaikė ir žmogiškojo faktoriaus klaidų. Tačiau tam yra apeliacijos, leidžiančios moksleiviams įsitikinti, kad jų darbas ištaisytas objektyviai. Apeliacijos yra normaliai, sveikai funkcionuojančios sistemos dalis, kuria kasmet pasinaudoja tam tikras kandidatų skaičius.“
Negavęs atsakymo išsiunčiau dar vieną laišką. NEC direktoriui pateikiau pavyzdį, kai egzamino įvertinimas pasikeitė 9 balais, ir išreiškiau nuogąstavimą dėl to, kad abiturientų, kurie nepateikė apeliacijų, darbai taip pat gali būti ištaisyti netesingai. Sulaukiau atsakymo: „Aš aprašiau tik mažą dalį tų procedūrų, kurios atliekamos. Bendram suvokimui. Jų atliekama žymiai daugiau. Pavyzdžiui, jei yra keičiamas apeliacijos metu įvertinimas, tai peržiūrimi visi to žmogaus vertinti darbai. Kasmet analizuojame kiekvieno pakeitimo priežastis (įskaitant ir tokias, kurią dienos dalį yra daroma daugiausia klaidų). Pernai išanalizavom keleto metų keitimų priežastis. Visos jos - pavieniai žmogiškojo faktoriaus atvejai. Kai iš viso visų VBE yra vertinama per 162.000 darbų (o lietuvių kalba turi dar ir 2 dalis, kurios vertinamos atskirai), tai natūralu, kad pasikeičia tiek rezultatų, įvertinus, kad kandidatai išsineša darbus ir dalis jų apeliuoja tikslingai. Kasmet priimame tokius sprendimus.
Aš dirbu NEC direktoriumi antrus metai. Pats esu ilgą laiką dirbau universitete matematikos fakultete, rengiau matematikos VBE užduotis, kai tik NEC pradėjo veiklą ir vertinau daug darbų ir apeliacijų. Mačiau ir kuriamą NEC, ir škotišką, danišką, lenkišką ir novegišką ir kitų šalių egzaminų sistemas iš stažuotėse vidaus, o disertacijos dalį, kuri susijusi su ugdymo turiniu, įskaitant vertinimą, parengiau Gioteborgo universitete, oponentas buvo JAV matematikos standartų bendraautorius Indianos universiteto prof. F.Lester. Todėl puikiai žinau testų teorijoje esamas matavimų tikslumų silpnąsias vietas ir žinodamas visas aplinkybes, galiu pasakyti, kad Lietuvos lietuvių kalbos egzamino vertinimo patikimumas lyginant yra pakankamai aukštas, turint galvoje, kad taikomas norminis vertinimas ir atskirais atvejais mažas taškų pasikeitimas gali reikšti didesnį balų pasikeitimą.
Dar norėčiau pasakyti, kad siekdami skaidrumo ir vertinimo objektyvumo, sudarėme sąlygas išsinešti darbus, o dalį - rodėme (ateityje – visus) internetu, o apeliacijų sistema ir yra tam, kad pasitarus su mokytojais, korepetitoriais, būtų galimybė ištaisyti galimas žmogiškojo faktoriaus klaidas. Tiesa, didžioji dalis apeliavo neišlaikiusiųjų.
Žinau daugelį egzaminų ir vertinimų centrų darbą iš vidaus. Ar daug demokratinių šalių išvardintumėte, kur po egzamino galima darbą (juodraštį) išsinešti, pamatyti internetu vertinimui pateiktą darbą, įvertinimą taškais, gauti apeliuoto darbo kopijos fragmentą ir apeliacijų suvestines oficialiai paskelbtas, ateiti į vertinančią įstaigą ir pamatyti įvertintą darbą?
Manau, kad Jūsų apibendrinimai padaryti neįvertinus daugelio aplinkybių .“
Į savo klausimą atsakymo vėl negavau. NEC direktorius bandė mane įtikinti, kad moksleivių darbai yra taisomi gerai. Išsiunčiau trečiąjį laišką. Paklausiau, kas pasikeičia dėl to, kad peržiūrimi visi vertintojo, kurio parašyti įvertinimai buvo pakeisti, taisyti darbai, nes neteko girdėti nei vieno atvejo, kai būtų pasikeitęs rezultato neapeliavusio abituriento darbas. Atsakymas: „Toks vienas atvejas yra pasitaikęs anksčiau. Šiemet tokių atvejų nebuvo. Tai tik rodo, kad įvertinimas keičiasi tik dėl atsitiktinių žmogiškojo faktoriaus klaidų, o šiais atvejais buvo apeliuojama yra racionaliai ir pagrįstai.“
Nesu naivus ir netikiu, kad yra daug žmonių, kurie tiki, jog apeliavo tik tie, kurių darbai buvo ištaisyti netesingai, o visi kiti darbai, dėl kurių nebuvo pateiktos apeliacijos, vienareikšmiškai yra ištaisyti gerai. Tuo patikėti sunku.
Lietuvių kalbos egzamino rezultatas yra reikalingas stojant į visus Lietuvos (ir ne tik) universitetus, todėl labai gaila, kad abiturientai turi kentėti dėl klaidų, kurias, mano nuomone, daro NEC.
