„Žinau viską" profesionali žurnalistė Liudmila Timofejeva
Liežuvis neapsiverčia šiuolaikiniam jaunuoliui sakyti: „Lenk medį, kol jaunas". Universitetai knibždėte knibžda studentų, mokslus baigia srautai kvalifikuotų, entuziastingų, kūrybingų asmenybių. Tačiau darbo rinkoje tvirtai įsitvirtinę vyresnieji. Jaunimo nedarbas tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje yra dvigubai didesnis už vidutinį bendrą nedarbo lygį. Taigi kodėl net labai stipriai lenkiant, medis nesvyra?
Žinoma, vienas svarbiausių veiksnių, stipriai kilstelėjusių rodiklius, yra ekonominė krizė. Bet ir prieš ją jaunimo nedarbo lygis buvo dvigubai didesnis negu vyresnių žmonių. Atsakant į klausimą, kodėl taip yra, būtų klaidinga kaip vyresniųjų pranašumą išskirti vien tik įgytą darbo patirtį. Ieškant darbo, svarbus ir darbo rinkos išmanymas, plačių ryšių turėjimas, tvirta pozicija. Problemos sprendimo galima ieškoti jau ankstesniame lygmenyje - stojant į universitetą. Nors aktyviai kalbama apie tai, jog ateitis priklauso gamtos ir tiksliesiems mokslams, jaunimas vis dar dažniau renkasi socialinę kryptį.
Jauni žmonės susiduria su specifinėmis problemomis. Jie dažniausiai konkuruoja su kompetentingais, patirties turinčiais specialistais ir dažnai pralaimi. Taip pat jaunimas pirmiausia netenka darbo per ekonominius nuosmukius. Dėl šių priežasčių jauni žmonės linkę sudaryti nepatikimas darbo sutartis arba ieškoti netradicinių, alternatyvių įsidarbinimo būdų. Dažnai studentai arba ką tik baigę studijas jaunuoliai sutinka dirbti be atlygio. Tam, kad įgytų darbo patirties, kuri vėliau padėtų konkuruoti ieškant nuolatinės darbo vietos.
Nepaisant to, dabartinio jaunimo karta yra labiausiai išsimokslinusi, išmananti naująsias technologijas, mobili ir atvira naujovėms. Svarbu paminėti ir tai, kad netgi per ekonominę krizę išliko šalių, kuriose jaunimo nedarbas arba yra toks pat, kaip ir 2008 metais, arba netgi sumažėjo. Tokie pokyčiai būdingi Vokietijai. Joje ir Norvegijoje šiuo metu jaunimui lengviausia susirasti darbą. Kitos Europos Sąjungos šalys taip pat siekia sumažinti jaunimo nedarbo lygį ir iš kai kurių valstybių jau galima šio to pasimokyti.
Olandijoje yra daug iniciatyvų įdarbinti jauniems neįgaliems žmonėms. Socialiniai partneriai švietimo sektoriuje, atstovaujantys 600 vidurinių mokyklų, sutiko sukurti pakankamai darbo vietų neįgaliam jaunimui, kad sumažintų jų nedarbo lygį šalyje. Viena informacinių technologijų kompanija Danijoje įdarbina ypač jaunus žmones, sergančius autizmu ir panašiais sutrikimais. Taip pat tiems, kurie neturi tinkamų įgūdžių, kompanija organizuoja mokymosi programą iki trejų metų. Darbdaviai Bulgarijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje agituoja pertvarkyti švietimą tam, kad apsirūpintų labiau tinkamais profesiniais įgūdžiais.
Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis siekia 36,6%, o studentai nuogąstauja, jog universitetuose neįgyja žinių, kurių prireikia ateityje, ieškant darbo. Kad nedarbo lygis būtų toks, koks buvo prieš krizę, gali prireikti net iki 10 metų. O jaunimo nedarbas išvis gali tapti ilgai neišsprendžiama problema. Tai ne tik jaunų žmonių, bet ir valstybės problema, juk pats lengviausias sprendimo būdas - emigracija. Kvalifikuotas jaunimas emigruos, susikurs gyvenimą svetur, o valstybė gali taip ir likti - netekusi svarbios savo visuomenės dalies ir ištikimai tik senajai kartai.
Daugiau informacijos gali rasti čia: http://www.eurofound.europa.eu/pubdocs/2011/40/en/1/EF1140EN.pdf
Naudingi patarimai, ieškantiems darbo: http://www.eurodesk.lt/patarimai
„Žinau viską" yra jaunųjų žurnalistų tinklas, sukurtas jaunimo informacijos tinklo Eurodesk Lietuva ir ES programos „Veiklus jaunimas" iniciatyva. Eurodesk pagrindas yra informacija apie finansavimo programas, iš kurių yra finansuojamos jaunimo iniciatyvos, bei mobilumas (studijos, stažuotės, darbas ir savanorystė) Europoje. Programa „Veiklus jaunimas" suteikia jauniems žmonėms neformalaus ugdymo(-si) galimybes bei finansinę paramą jų inicijuotiems bei įgyvendinamiems projektams, skatina Europos šalių jaunimo bendradarbiavimą.
