Iš pažiūros bauginantis, bet pabendravęs supranti, kad jo tvirtame kūne slepiasi „vaikelio“ širdis. Likimas, kuris sukelia ašaras. Apie skaudžią išdavystę, nuolankumą, ištikimybę ir prailgusį laukimą. Kai nei pateisinti, nei suprasti nebeįmanoma, belieka sukaupti jėgas ir visiems kartu bandyti ištaisyti kažkieno žiaurią klaidą, dėl kurios nukentėjo tas, kuris niekuo neprasikalto.
Prasidėjo uogų sezonas ir vis dažniau žmonės su krepšeliais traukia į mišką pauogauti, gamtoje pasibūti. Taip nutiko ir Aidos šeimai. Ji drauge su vyru prieš kelias dienas išsiruošė į Rudaminos miškelį pasirinkti žemuogių. O ten, kur buvęs kur nebuvęs išniro didelis ir galingas šuo. Pamatę jį žmonės iš pradžių pagalvojo, kad laikas pasimelsti, nes sutikus tokį nelauktą galiūną gali sulaukti bėdos. O jau po valandėlės tapo aišku, kad tai yra „didelis kūnelis, nuostabi širdis“.
Po pažinties Aida ir jos vyras neturėjo ramybės nei dieną, nei užmigdami naktį, nes vis prieš akis kilo šunelio vaizdas ir jo sudaužytas gyvenimas. Šunelis gyveno miške visiškai vienišas ir aklas. Jo didelės akutės nematė kelio, o gerai išvystyta orientacija leido keliauti jau gerokai išmintu keliuku, kad susirastų maisto ir vandens. Miške tai nėra lengva, nes jei uogautojai ir atvažiuoja, tai kažin ar turi su savimi tiek maisto, kad būtų galima numalšinti bent mažiausią alkį. O ką jau kalbėti apie vandenį – kur tu miške surasi balutę? Tik sausos šakos ir žolė...
„SOS gyvūnų“ komandos vadovė Ilona net neįsivaizduoja, kiek laiko taip vargo gyvūnas, bet pagal jo įdubusius šonus matosi, kad sunkus gyvenimas miške, kai tave išduoda mylimas žmogus. Paklausite, kodėl mylimas? Ogi kai parsivežus iš miško buvo paprašyta žmogaus jį pavedžioti lauke, tai šunelis iš karto atsigulė ir iš begalinės laimės laižė ir švelniai prisiglaudęs bučiavo rankas. Jis tiek išsiilgęs žmogaus artumo ir bendravimo, kad jam kiekvienas prisilietimas – kaip didžiausia dovana. Nepaliko jausmas, kad jis tai jau tikrai žino, kas yra meilė ir prisirišimas.
Važiuodama Ilona pas galiūną, kurį praminė Mamutu, vis pergyveno, kad gali jo nerasti. Tačiau Aida ir jos mamytė sutiko palydėti iki tos vietos. Rado. Vargšas gulėjo savo įprastoje pievelėje ir tik pajutęs žmones džiaugėsi kaip mažas vaikas: pasitiko, išlaižė rankas, pabučiavo ir vizgindamas savo trumpa uodegėle rodė palankumą, vis kišdamas nosį į maišelį su maistu.
Mamutas – veislinis šunelis, Azijos aviganis. Neįtikėtina, kad skurdų gyvenimą miške jis būtų pasirinkęs pats, todėl manoma, kad šunelio greičiausiai atsikratė šeimininkai, kai pamatė, jog jo akelių regėjimas tampa vis prastesnis. Tiksliai sunku nustatyti, ar šunelis nieko nemato, tikėtina, kad reaguoja į šešėlius ir mato šviesą, nes visad iš tolo pasitinka žmones, puikiai orientuojasi, nežinančiam, kad šuo aklas, ko gero ilgą laiką ši negalia galėtų būti ir nepastebėta.
Kadangi „SOS gyvūnų“ prieglaudoje laisvų vietų nėra, naminė globa užpildyta, o Mamutui nepadėti buvo tiesiog neįmanoma, jis buvo priglaustas „SOS gyvūnų“ sodybėlėje, kur gyvena laukinukės katytės, kurioms savo žmogų atrasti buvo mažai vilties. Kadangi sodyba yra negyvenama, keletą kartų per dieną Mamutą lanko ir maitina sodybos kaimynė, gyvenanti greta. Tik liūdniausia tai, kad Mamutas, nors ir saugus, bet vėl vienas... Reikia matyti jo susirūpinimą kaskart, kai žmogus nueina nuo jo. Tik tada supranti, kad be žmogaus draugijos, be prisilietimų, pakalbinimo jis tiesiog nyksta.
Mamutas visiškai neagresyvus, draugiškas, bendraujantis, kompanijos šuo. Jo negalia praktiškai nejaučiama, o jo nepamilti tiesiog neįmanoma. Jis išmoko kantriai laukti ir kentėti, bet ar toks turi būti atsidavusio draugo likimas? Pabandykime visi kartu padėti Mamutukui dar kartą atrasti laimę, atrasti namus. Mes esame jo paskutinė viltis. Nepaisant to, kad šis Azijos aviganis draugiškumo įsikūnijimas, visgi jo išvaizda vargu ar sukeltų norą nepažįstamiems brautis į jo valdas, tad Mamutas galėtų atlikti ir angelo sargo vaidmenį. Svarbu, kad kartu gyventų žmonės, kad jaustų jų rūpestį. Idealios gyvenimo sąlygos Mamutui būtu lauko voljeriukas ar teritorija lauke, kur jis saugiai, su pilnomis akimis dėkingumo, galėtų leisti savo dieneles.
Galbūt Tu esi tas, kuris gali pasidalinti savo širdies šiluma ir namais kartu su Mamutu? Meilė, pasitikėjimas ir prieraišumas – garantuoti.
Ilona drauge su Mamutu labai laukia skambučių 8 600 39525!
