Pavienės ir nereikšmingos išardyto automobilio variklio detalės

Konkurso  „Žaliasis kodas“ dalyvis Vytas Tamošauskas Gyvename pasaulyje, kuriame – gausu materialinių gėrybių, technologijų bei perkrautų informacijos srautų. Tikriausiai sutiksite kiekvienas, kad šis pasaulis tapo toks perpildytas, jog kartais yra labai sunku suprasti, kas – tiesa, o kas – melas. Tačiau jei ir sugebame atskirti grūdus nuo pelų – tai dažniausiai karčią tiesą paslepiame kažkur giliai savyje arba apsimetame, kad „ta“ tiesa visiškai neegzistuoja. Juk jei nežinai – tai ir jokios problemos nematai! Pabūsiu niekšas ir visus Jus nuliūdinsiu – apie jokias oro taršos, plastiko pūvimo bei smogo subtilybes nekalbėsiu. Kiekvienas bent minimaliai išsilavinęs asmuo žino ir supranta, kad pastarosios problemos egzistuoja praktiškai kiekvienoje valstybėje. „Motina gamta – mūsų namai.“ Šis posakis puikiai iliustruoja mūsų planetos Žemės svarbą Mums, jos vaikams – žmonėms. Visais laikais už padarytą nusikalstamą veiką tekdavo atsakyti prieš įstatymus bei teismą. Nesu baudžiamojo kodekso specialistas, tačiau teko girdėti, kad už žmogaus nužudymą yra skiriama bausmė nuo penkių iki penkiolikos metų laisvės atėmimo. Turbūt dabar daugelis susimąstėte ir paklausėte savęs: „kokį ryšį turi gamta ir žmogžudystės?“ Gal ir banalu gamtos naikinimą prilyginti žudymui, tačiau žemė – mūsų motina, o kaip žinia – mama yra šeimos pamatas, kurį reikia puoselėti bei saugoti, o ne naikinti (žudyti)... „Pirmiausia reikia pradėti nuo savęs.“ Šį posakį esame girdėję kiekvienas, tačiau ar juo vadovaujamės? Ar suvokiame tiesioginę jo reikšmę? Objektyvaus požiūrio nedėstysiu, juk akcentuojama individuali asmenybė. Neneigsiu, nesu joks šventuolis ar koks kitoks pavyzdingas geruolis, tačiau gyvenime stengiuosi vadovautis moraliniais įsitikinimais bei principais. Ne kartą supratau, jog kol neišsikuopsi savo vidaus ir neatsikratysi abejingumo jausmo – tol nebus jokių teigiamų pokyčių. Aišku, perskaičius šiuos mano žodžius Jūs vis dar manote, kad vienas žmogus nieko nelemia. Tačiau, įsivaizduokite išardytą automobilio variklį: gausybė skirtingų detalių, kurios pavieniui neturi jokios galios, jokios reikšmės, tačiau atitinkamai jas sujungus gaunamas galingas mechanizmas. Lygiai tokiu pačiu principu veikiame ir mes. Atskirai mes tiesiog žmonės, o kartu esame žmonija, kuri veikdama vieningai gali ne tik griauti (teršti), bet ir kurti (tvarkyti)... Tačiau kaip gražiai mes bekalbėtume visad bus skeptikų kurie sakys: „Brolau, nei Tu, nei aš neužkimšime ozono skylės, neišvalysime sąvartynų!“ Nebūkite abejingi ir ramiu balsu jiems atsakykite: „Taip, drauguži, tačiau eidamas gatve nemesk nuorūkos ir tuščio cigarečių pakelio į krūmus, nevažiuok automobiliu į parduotuvę, esančią už kilometro nuo namų, ir to tikrai pakaks.“ Taigi, būk pavyzdžiu kitam ir gal tada visa žmonija, lyg tas variklis pradės veikti kartu ir kažką pakeis į gerąją pusę...