Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pažangos iliuzija

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šiomis dienomis rasti žmogų, netikintį technologijų ir bet kokia kita pažanga, būtų išties sunku.

Šiomis dienomis rasti žmogų, netikintį technologijų ir bet kokia kita pažanga, būtų išties sunku. Ir visai nekeista kodėl. Kiekviena pakampė nukabinta agitaciniais šūkiais, kurie ragina įsigyti naują prekę, nauju pavadinimu, nauju pavidalu ir su naujomis funkcijomis. Net jei kyla menkiausia mintis, kad daiktas nebūtinai tampa geresnis vien dėl to, kad jis yra naujas, tarsi iš niekur atsiras bent keli įtakingi balsai sakantys, jog nauja visad geriau, nei sena. Žinoma, tokį faktą paneigti reikėtų kolosalių pastangų. Niekaip nepaprieštarausi, jog tokios technologijos, kaip internetas, iš principo pakeitė didžiosios žmonijos dalies gyvenimo būdą. Tačiau ar keisti, visad reiškia daryti kažką gero?

Kam aišku, o kam ne, tačiau viena iš priežasčių dėl ko naujovė automatiškai virsta teigiamu reiškiniu yra nuostabus marketingo ir ekonominio vartojimo skatinimo laimėjimas. Jei žmogus susimąstytų, kad jo senas telefonas lygiai taip pat gerai atlieka telefono funkcijas, kaip ir senasis, būtų labai sunku įpiršti naują gaminį. Tačiau giliau pamąsčius, nesunku suprasti, kad senas telefonas ar naujas susikalbėti su asmeniu kitoje ragelio pusėje vis vien galėsi, o tas pats galioja ir trumposioms žinutėms ar internetui. Neteigiu, kad protingi tie, kurie vis dar naudoja dvidešimties metų senumo ir nedidelės kuprinės dydžio nešiojamą telefoną. Anaiptol. Tačiau ar neatrodo juokingai, kai žmogus su visiškai standartiniais poreikiais išsitraukia išmanujį telefoną, net nesuprasdamas jo pavadinimo prasmės? Technolginės pažangos sąvoka taip giliai suleidusi šaknis į mūsų protą, kad net savo sveikatą patikime ateities pažangai. Asmeninė patirtis byloja, kad kartais rizikuojama viskuo tikint, kad modernybė tiesiog išgelbės vėliau. Kažin ar tik ne tą patį galvoja piliečiai, imantys momentines paskolas, tarsi nukeldami savo problemas mėnesiui ar dviems?

Apskritai, technologinė pažanga yra labai slidus dalykas. Yra žmonių manančių, jog mes gyvename visai kitame amžiuje, yra ir tokių, kurie skeptiškiau vertina tokį pažangos suvokimą. Mano subjektyvia, techniškai atsilikusia nuomone, mes vis dar gyvename dvidešimtame amžiuje. Dabar pabandykime šaltai pagalvoti, kodėl žmonės nėra tokie jau toli pažengę, kaip daugeliui atrodo. Paimkime automobilio pavyzdį. Kvaila būtų lyginti šimto metų senumo automobilį, kuris anglies dvideginio išmeta daugiau nei šiuolaikiniai traukiniai, ir modernų elektronika apklijuotą ir žinantį savo galutinį tikslą automobilį, tačiau įmanoma. Koks yra pagrindinis automobilio principas ne technine prasme? Tai priemonė, skirta nukakti iš taško a į taška b, kuri naudoja kažkokį kurą, tam, kad galėtų judėti, tą priemonę vairuoja žmogus ir ta priemonė keliauja specialiai jai skirtais keliais. Pagal tokius parametrus lyginant, skirtumo tarp naujo ir vos ne amžiaus senumo autobilio praktiškai nėra. Dabar pabandykite tą patį padaryti su kitais moderniais įrenginiais.

Taip, technologine prasme telefonas, automobilis, traukinys ar skalbimo mašina pasikeitė neatpažįstamai nuo savo pirmtakų, bet jų principas tas pats. Tie dalykai tapo patogesni, efektyvesni ir labiau prieinami, tačiau pasaulį pakeitė ne pirmasis elektromobilis, o pirmasis vidaus degimo atstovas. Tuo aš noriu pasakyti, kad tą akimirką, kai keliausime kažkokiu dar dabar nesuvokiamu būdu, kuris mums atrodys lygiai toks pat egzotiškas, koks atrodė traukinys Šiaurės Amerikos indėnams, galėsime teigti, kad įvyko kažkoks lūžis.

Internetas, mano nuomone, yra vienas pirmųjų naujojo amžiaus ar naujos eros atradimų. Ne kompiuteris, bet internetas. Kompiuteris padaro dalykus lengvesnius, tuo tarpu internetas juos keičia iš pagrindų. Taip, naudojantis kompiuteriu galima modeliuoti ištisas visatų sistemas, tačiau kažkaip tą astronomai atlikdavo ir anksčiau. Tuo tarpu internetas sutalpino visą pasaulį į kompiuterį. Puikus pavyzdys būtų internetinės parduotuvės, kurios pakeitė apsipirkimo principą. Virtualiai atvaizduotą objektą, naudojant virtualius pinigus galima paversti kažkuo, kas po kelių dienų visiškai ne virtualiai gulės ant stalo. Norint gauti prekę iš kito pasaulio krašto tereikia panorėti. Vis dėlto susižavėjimas naujovėmis neretai pastumia į kraštutinumus.

Žiūrint į tuštėjančias vaikų žaidimų aikšteles naujovės visiškai nebeatrodo taip patraukliai kaip anksčiau. Žinoma, tai perspektyvos klausimas, tačiau ar tikrai negalima įžvelgti kažko negatyvaus, kai asmenys užuot bendravę akis į akį renkasi internetinę kamerą? Negi fizinis kontaktas, matant savo pašnekovą, jį jaučiant tampa visiška bereikšmiu? Tas pats ir su socialiniais tinklais. Kai asmuo turi šimtus draugų, kuriame nors iš tinklų, tačiau neturi su kuo išeiti pasivaikščioti, galima manyti, kad kažkas čia tiesiog negerai. Socialiniai tinklai padeda palaikyti kontaktą tarp žmonių, tačiau kai viskas apsiverčia ir kontaktas palaikomas susitikus, o pats bendravimas perkeliamas į virtualią erdvę, žmogiškieji santykiai pavojingai priartėja prie visiško sunykimo. Virtualios erdvės, skirtos virtualiam bendravimui, išlaisvina žmogų ir leidžia jam jaustis draugų rate net ir būnant vienam, tačiau tokios priemonės išlaisvina ir nuo atsakomybės. Gal todėl nesunku rasti merginą, kuri savo anketoje publikuoja pakankami intymias nuotraukas, tuo tartu realiame gyvenime iš pažiūros elgiasi padoriai? Daug kas paklaustų: kas čia tokio blogai, jei asmuo save vienaip ar kitaip realizuoja? Kol kas blogai nėra, tačiau ar tikrai norime sulaukti tos dienos, kai tas visuomeninis ryšis išnyks ir draugai bus ne tie, su kuriais praleidai įsimintiniausias gyvenimo akimirkas, bet tie, kurie parašė daugiausia komentarų ant tavo sienos.

Tikėtis, kad žmonija nustos ieškoti naujovių būtų labai naivu. Jei kažkada būtume sustoję, tai tikriausiai vis dar medžiotume ietimis ir pieštume kreida ant olų sienų. Vis dėlto, kuo daugiau žmonių suvoks, kad naujovė nebūtinai reiškia gerovę, tuo mažiau regėsime sudaužytų gyvenimų. Gal kartais geriau būti stereotipiniu lietuviu ir nerizikuoti, o tiesiog leisti kitiems pulti stačia galva ten, kur laukia net ne gili duobė, o aštrūs ryklio dantys. Esame žmonės ir visade šuoliuosime primyn į nežinomybę, tik būkime tikri, kad žinome, jog kitame šuolyje nusileisme bent jau ant kieto paviršiaus.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt