Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tiesioginės rinkodaros ataka – kaip nuo to apsisaugoti?

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Telefoniniai skambučiai, kuriais siūloma ką nors įsigyti, reklamos, kuriomis užverstas tiek mūsų elektroninis, tiek paprastas paštas, įvairios anketos, žaidimai, konkursai,...

Telefoniniai skambučiai, kuriais siūloma ką nors įsigyti, reklamos, kuriomis užverstas tiek mūsų elektroninis, tiek paprastas paštas, įvairios anketos, žaidimai, konkursai, kuriuos siūlo prekybos centrai – tai tiesioginės rinkodaros atakos, nuo kurių ne visada galima apsisaugoti. Tikriausiai į tokias situacijas yra pakliuvusi nemaža dalis Lietuvos gyventojų. Kai kurie žmonės neretai patys pateikia savo duomenis, vėliau tai pamiršta, o netrukus sulaukia prekybininkų pasiūlymų, kiti sulaukia pasiūlymų, nors niekam savo duomenų nebuvo teikę. Problema kyla, kai įmonės, užsiimdamos tiesiogine rinkodara, nežino, kaip taisyklingai tvarkyti asmens duomenis, bei pažeidžia žmonių teises.

 

Ar tiesioginė rinkodara draudžiama įstatymo?

Tiesioginė rinkodara, kaip veikla, yra įteisinta įstatyme, tačiau ne kiekvienas žino, kad jai reikalingas asmens, kuriam siūlomos kokios nors prekės ar paslaugos, sutikimas (ADTAĮ 14 straipsnio 1 dalis). Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau- ADTAĮ) 2 straipsnio 13 dalį „tiesioginė rinkodara – veikla, skirta paštu, telefonu arba kitokiu tiesioginiu būdu siūlyti asmenims prekes ar paslaugas ir (arba) teirautis jų nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų“. Trečiojoje šio straipsnio dalyje nurodyta, kad ,,duomenų valdytojas privalo sudaryti aiškią, nemokamą ir lengvai įgyvendinamą galimybę duomenų subjektui išreikšti sutikimą ar nesutikimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslais“. Iš to seka, kad tiesioginės rinkodaros pasiūlymai, teikiami be išankstinio asmens sutikimo, pažeidžia asmens teises.

 

Ką daryti, kad apsisaugoti nuo nepageidaujamų pasiūlymų?

Visų pirma, duomenų subjektai turi teisę būti informuoti apie jų tvarkomus asmens duomenis. Prieš užpildydami anketą ar kitu būdu pateikdami duomenis, turite teisę žodžiu ar raštu sužinoti, koks juridinis asmuo, kokius Jūsų duomenis, kokiais tikslais ir kurį laiką naudos įmonė.

Sužinoję informaciją apie ketinamus tvarkyti jų asmens duomenis, asmenys turi teisę atsisakyti duomenų tvarkymo. Toks atsisakymas negali neigiamai veikti paslaugos suteikimo, pavyzdžiui, jei norėdamas gauti nuolaidų kortelę, asmuo sutinka pateikti vardą, tačiau atsisako pateikti pavardę, nuolaida privalo būti suteikiama.

Jeigu asmens duomenys jau yra tvarkomi, asmuo turi įstatyme numatytą teisę susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis. Reikia parašyti laisvos formos prašymą. Nurodytą informaciją duomenų valdytojas privalo interesantui pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo kreipimosi dienos.

Jeigu sutikimo nesate davę, geriausia būtų informuoti nepageidaujamos reklamos skleidėją apie tai bei pranešti, kad reklamos nepageidaujate. Pakanka savo atsisakymą išreikšti neargumentuojant, kodėl nebenorite gauti tiesioginės rinkodaros pasiūlymų.

Jei asmuo nustatė, kad jo duomenys yra neteisingi, neišsamūs ar netikslūs, jis turi teisę reikalauti ištaisyti, sunaikinti savo asmens duomenis arba sustabdyti tvarkymo veiksmus.

 

Kur kreiptis esant pažeidimui?

• Skundus dėl neteisėto asmens duomenų skelbimo, platinimo, naudojimo internete, išskyrus visuomenės informavimo priemonėse, nagrinėja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

• Taip pat galima kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą.

Taigi nors tiesioginė rinkodara yra įteisinta įstatyme, tačiau nemaža dalis įmonių vykdo šią veiklą neteisėtai, pažeisdami asmenų teises. Duomenų valdytojai, užsiimantys tiesiogine rinkodara, gali atlikti šią funkciją tik tada, kai yra laisva valia, savanoriškai duotas, geriausia rašytinis, asmens sutikimas. Jei duomenų valdytojai padarė pažeidimų, užsiimdami tiesiogine rinkodara, asmuo visada gali kreiptis į duomenų valdytoją su prašymu, kad būtų nebetvarkomi jo duomenys šiuo tikslu arba skųsti duomenų valdytoją atitinkamoms institucijoms.

Straipsnį parengė teisinių ir personalų paslaugų bendrovė „Horos“.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt