Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilniuje ir Vilniaus rajone – didžiausias sergamumas arterine hipertenzija

Įkrauk.lt nuotrauka
Įkrauk.lt reporterio nuotrauka / Įkrauk.lt nuotrauka
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus apskritimi, 2001–2008 metų laikotarpiu Vilniaus rajone registruotas didžiausias sergamumas hipertenzinėmis ligomis.

Lyginant su Lietuvos vidurkiu, Vilniumi ir Vilniaus apskritimi, 2001–2008 metų laikotarpiu Vilniaus rajone registruotas didžiausias sergamumas hipertenzinėmis ligomis, tik 2009 metais sumažėjo ir buvo beveik toks pats kaip ir bendras Lietuvos sergamumo hipertenzinėmis ligomis vidurkis.

2009 metų duomenimis, Vilniaus rajone hipertenzinėmis ligomis moterys (128,04 atv./1000-iui gyv.) sirgo beveik du kartus dažniau negu vyrai (71,09 atv./1000-iui gyv.).

Hipertenzinės ligos yra dažniausiai diagnozuojamos iš širdies ir kraujotakos sistemos ligų tarp pagyvenusių žmonių.

Iš kraujotakos sistemos ligų 2009 metais Vilniaus rajone tarp senų žmonių hipertenzinės ligos buvo labiausiai paplitusios – 34214 atvejai (444,2/1000 gyv.). Jos sudarė 74,8 proc. visų kraujotakos sistemos ligų.

Su amžiumi sergančiųjų skaičius ženkliai didėja, kadangi kraujospūdis didėja dėl arterijų sklerozės, atsirandančios vyresniame amžiuje.

Vilniaus rajone 2009 metais širdies ir kraujotakos ligų paplitimas 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų grupėje (480,52/1000 gyv.) buvo du kartus didesnis negu 45–64 metų amžiaus grupėje (224,5/1000 gyv.).

Ilgėjant gyvenimo trukmei vyresnio amžiaus žmonės sudaro vis didesnę populiacijos dalį. Taigi, arterinė hipertenzija tampa vis aktualesne pagyvenusių žmonių problema.

Kaip ir Lietuvoje, taip ir visoje Europoje, Baltijos bei Šiaurės šalyse pastebėta, kad dažniausia žmonių sergamumo ir mirtingumo priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, suaugusių Lietuvos gyventojų, sergančių kraujotakos sistemos ligomis, per 2008 m. padidėjo 5,4 procentais (t.y. 14489 asmenimis). Panašaus masto augimas stebimas nuo 2001 m. Arterine hipertenzija serga apie 25 proc. pasaulio gyventojų, ir tai yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Moterys hipertenzinėmis ligomis serga dažniau nei vyrai, ypač dėl po menopauzės atsirandančio estrogenų disbalanso bei hormonų pokyčių organizme, o vyrai šia liga linkę sirgti jaunesniame amžiuje.

Skiriamos dvi arterinių hipertenzijų rūšys:

Pirminė hipertenzija. Ja serga daugiau kaip 90 proc. sergančiųjų AH. Jos priežastys nėra žinomos, o padidėjęs kraujo spaudimas yra pagrindinis simptomas.

Antrinė hipertenzija. Jos priežastys yra nustatytos. Tai ligos, kurių pasekoje padidėja arterinis kraujo spaudimas (inkstų, skydliaukės  ir kitų ligų).

Deja, ligos priežastį nustatyti pasiseka toli gražu ne visada. Pačioje pradžioje hipertenzija labai dažnai nesukelia jokių simptomų – žmogus gali visiškai nieko nejausti. Pavojingiausiai yra tai, kad dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, o jeigu ir žino, tai nesigydo dėl gana geros savijautos. Skundai papras­tai atsiranda tik tuomet, kai negrįžtamai pažeidžiami širdis, kraujagyslės ir kiti organai negrįžtamai pažeidžiami. Dėl šios priežasties ir yra paplitęs neoficialus hipertenzijos pavadinimas – „nebylioji žudikė“.

Pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie skatina arterinės hipertenzijos vystymąsi, yra paveldimumas, amžius (vyresni negu 35 metų amžiaus), nutukimas, rūkymas, maistas (gausus druskos, riebalų vartojimas, mažas kalio vartojimas), alkoholis, stresas, nerimas, baimė, mažas fizinis aktyvumas.

Kaip gydoma arterinė hipertenzija

Pirmiausia turi būti koreguojamas gyvenimo būdas. Tai – nemedikamentinis arterinės hipertenzijos gydymo būdas. Gyvenimo būdo koregavimas – tai druskos ribojimas, nutukimo, mitybos korekcija, fizinis aktyvumas bei žalingų įpročių atsisakymas.

10 rekomendacijų esant padidėjusiam kraujo spaudimui:

1. Laikykitės gydytojo rekomendacijų;

2. Periodiškai matuokite arterinio kraujo spaudimą;

3. Venkite antsvorio. Siekite, kad kūno masės indeksas (KMI) būtų mažesnis negu 25. Ypač tai svarbu žmonėms, kurie serga cukriniu diabetu, bei kurių kraujyje yra padidėjęs cholesterolio kiekis. Sveikai maitinkitės, vartokite magnio ir/ar kalio papildų;

4. Ribokite druskos vartojimą. Nesūdykite jau pagaminto maisto. Lietuvos gyventojai per dieną suvartoja net 18 g druskos. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 6 g druskos per dieną;

5. Nerūkykite. Rūkymas pasunkina hipertenziją ir yra vienas svarbiausių jaunesnių nei 65 m. amžiaus žmonių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių;

6. Atsisakykite alkoholio. Jeigu to nepavyksta padaryti, bent jau sumažinti jo vartojimą. Alkoholio išgerti ne daugiau negu 20-30 ml etanolio (300 ml vyno arba 700 ml alaus) per dieną. Moterims bei mažo svorio vyrams suvartoti ne daugiau negu 15 ml etanolio;

7. Venkite streso;

8. Pakankamai miegokite;

9. Daryti vidutinio intensyvumo dinaminius fizinius pratimus 50-60 min. per dieną, 3 ar 4 kartus per savaitę. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras efektyviai propaguoja „Šiaurietišką ėjimą“ su specialiomis lazdomis. Šis ėjimo būdas yra veiksmingas kraujotakos ir kvėpavimo sutrikimų, stuburo ligų, osteoporozės bei kitų ligų profilaktikai. Jis taip pat puikiai tinka vyresnio amžiaus bei antsvorio turintiems žmonėms. Daugiau informacijos galite rasti Vilniaus visuomenės sveikatos biuro internetiniame puslapyje www.vvsb.lt;

10.Venkite staigių klimato zonos pakeitimų, prieš keliones lėktuvu pasitarkite su gydytoju.

Kai kuriems žmonėms užtenka tik pakeisti gyvenseną, kad kraujo spaudimas taptų normalus. Kitiems, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, papildomai prireikia vartoti vaistų (medikamentinis gydymo būdas). Paskirtus vaistus reikia visada vartoti tiksliai pagal gydytojo nurodymus.

Kodėl reikia gydyti arterinę hipertenziją?

Arterinės hipertenzijos gydymas padeda sumažinti sergamumą ir mirštamumą nuo ligų, susijusių su padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu, ypač insulto, išeminės širdies ligos (IŠL) bei inkstų ligų. Pastovi arterinės hipertenzijos korekcija padeda išvengti sunkių šios ligos komplikacijų.

Pagrindinis principas - nuolat palaikyti optimalų kraujospūdį. Arterinė hipertenzija (AH) – tai liga, pasireiškianti padidintu arteriniu kraujo spaudimu. Padidintu laikomas spaudimas, viršijantis 140/90 mmHg. Ši liga – tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių pasekmė ir šių veiksnių išraiška žmogaus organizme.

Hipertenzija – civilizacijos liga, kuria sergamumas vis didėja. Arterinė hipertenzija lemia didesnį sergamumą ir mirtingumą nuo kitų kraujotakos sistemos ligų.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt