Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais vis pasirodo pranešimų, kad štai buvo pastebėtas neįprastas gyvūnas, kuris greičiausiai ir yra ta mitinė pabaisa, gąsdinanti žmoniją. Šį sykį jis esą pasirodė Picayune mieste, Misisipės valstijoje. Jennifer Whitfeld su sūnumi Justinu tiesiog išėjo pasivaikščioti ir pamatė mistinį padarą, kurį spėjo netgi nufilmuoti.
Kaip manote, ar tai galėtų būti būtent tas padaras, apie kurį kalbama? Beje, pati Jennifer jį apibūdina labai spalvingai: „Jeigu zombis turėtų šunį, jis atrodytų būtent taip.“ Kiti žmonės, matę šį gyvūną, taip išsigando, kad bėgo kuo toliau, bijodami, jog čiupakabra gali juos sučiupti. Tačiau, kaip teigia specialistai, tai galėjo būti paprasčiausiai sergantis kojotas, ieškojęs apylinkėse maisto atsargų. Subliuško dar vienas čiupakabros mitas?..
Kas ta čiupakabra?
Kaip jau minėjome, čiupakabra – tai mistinė ir mitinė būtybė, apie kurią keistos kalbos ir gandai sklinda jau nuo 1975-ųjų. Populiariausios jo gyvenimo vietos – Puerto Rikas (ir apskritai visos Lotynų Amerikos šalys), taip pat teigiama, kad jis pastebėtas Rusijoje, Filipinuose, Amerikoje. Pabaisa, mintanti ožkų ir kitų gyvūnų krauju, dažniausiai vištų ar kitų paukščių, esą prisidėjo prie gyvulių skerdynių Mokos mieste 1975-aisiais, kai buvo pastebėtos keistos įkandimų žymės, o kūnuose nelikę kraujo. Tiesa, tuo metu įvykis buvo lyg ir nurašytas satanistų išpuoliams... 1995-ieji taip pat pagarsėjo pabaisos kraujo žygiais, kai Puerto Rike buvo rastos aštuonios negyvos avys – ir vėl be kraujo, su keistomis įkandimų žymėmis. Tokių keistybių būta ir ne viena, tad čiupakabros mitas šiomis dienomis taip pat nėra išblėsęs. Ką, beje, įrodo ir nuolatiniai gyventojų pranešimai...
Kaip atrodo mistinė pabaisa?
Vizijų ir versijų gausybė. Dažniausiai teigiama, kad pabaisa yra pilka, 3–4 pėdų aukščio (maždaug 1–1,20 m), primena driežą ir vaikšto ant užpakalinių kojų. Na, lyg ir primena ateivius. O kur dar akys, kurios būna didžiulės, raudonos, smailios iltys, išsišakojęs liežuvis, apaugęs aštriais šeriais... Kiti apibūdina čiupakabrą kaip peraugusią kengūrą ar subjaurotą kojotą.
Taigi, kad ir kaip norėtume įsitikinti čiupakabros egzistencijos realybe, iki šiol dar nebuvo pagautas nė vienas gyvūnas. O tai, žinia, tik dar labiau įaudrina žmonijos vaizduotę. Tikriausiai sutiksite, kad jį be vargo galime priskirti sniego žmogaus ir kitų mistinių būtybių kategorijai.
Čiupakabros populiarios?
Jos sulaukia nemažo žiniasklaidos susidomėjimo, be to, yra išleista ne viena mokslinė, populiariosios literatūros knyga, taip pat čiupakabros personažas populiarus kine. Ar ne per daug šlovės šiais neva, o gal iš tikrųjų egzistuojančiai būtybei? Na, juk mus traukia tai, ko nežinome, tad ar iš tesų jos egzistuoja, sunku pasakyti...
