Jaunamartė Džastina (akt. K.Dunst) savo keistu elgesiu veda iš proto ir sesę Kler (akt. Ch.Gainsbourg), ir turtuolį svainį Džoną (akt. K.Sutherlandas). Jau nekalbant apie sutrikusį jaunikį. Tiesą sakant, chaotiškos vestuvės galiausiai baigiasi katastrofa. Tačiau tikroji Katastrofa dar bus, nes prie Žemės artėja milžiniška planeta Melancholija. Ar ji praskries pro šalį, ar ne?
Išvados
Moterys, balansuojančios ant nervinio išsekimo ir gyvenimo bei mirties ribos – Larso specializacija. Šįkart jis atidžiau pažvelgė į dviejų labai skirtingo charakterio seserų santykius. Džastiną aiškiai kamuoja kai kas blogesnio nei Melancholija – Depresija. Tačiau abejingas ir kartu kritiškas požiūris į pasaulį („gyvybė yra blogis”, – sako ji) padeda pasiruošti tam, kas neišvengiama.
Džastina katastrofos akivaizdoje elgiasi ramiai, net jausdama palengvėjimą. Užtat racionalioji Kler – panikoje, ir dabar jau sesuo jai taps atrama. Filme daug simbolikos kuri, nors kartais akivaizdi, padeda išgryninti personažus, suteikia gilesnę prasmę jų poelgiams. Tai seserys, kaip dvi viena kitą papildančios esybės.
Melancholija – viena iš kelių neįveikiamų jėgų, ardančių žmonių santykius šiuolaikiniame pasaulyje.
Ir Melancholija – viena iš kelių neįveikiamų jėgų, ardančių žmonių santykius šiuolaikiniame pasaulyje. Režisierius itin įtaigiai, pernelyg nešokiruodamas, vaizdais ir muzika kuria neišvengiamos grėsmės atmosferą. Globalumas (įvykiai kosmose) ir lokalumas (santykiai šeimoje) „Melancholijoje” susilieja tiesiog puikiai. Kur kas geriau, negu panašia maniera sukurtame Terrance'o Malicko „Gyvybės medyje”. Fantastinis motyvas suteikė filmui papildomą matmenį ir jėgą.
Faktai
„Melancholija“ („Melancholia“) Danija, 2011 m., 130 min.
Režisierius Larsas von Trieras.
Vaidina: Kirsten Dunst, Charlotte Gainsbourg, Kieferis Sutherlandas, Charlotte Rampling ir kiti.
ĮVERTINIMAS 4/4
