„Taip atsitiko, kad tokios totalinės komunikacijos amžiuje, kai žmonės taip lengvai pasiekiami net už Atlanto, žmogus pasijuto be galo vienišas. Kodėl atsirado tokia disproporcija tarp žmogaus galimybių ir vienatvės? Ši tema šiais metais sukasi iš esmės visuose „Scanoramos“ filmuose, kuriuose varijuojama žmogaus vienatvės, šeimos, sutrupėjusios visuomenės tema, – sakė festivalio „Scanoramos“ direktorė Gražina Arlickaitė. – Kita filmuose pastebima tendencija, kad kinas vis labiau atsisako dirbtinių istorijų ir remiasi tuo, kas tikra. Ta riba tarp tikrumo ir fikcijos vis mažėja.“
Šiais metais „Scanoramos“ filmai suskirstyti į 11 programų. Dokumentinio kino mėgėjai programoje „Neišgalvotas gyvenimas“ ras vieną ryškiausių jungtinių Europos kino pajėgų Švedijoje sukurtą kino juostą „Videokratija“, pasakojančią apie Italijos lyderį Silvio Berlusconi. Tuo tarpu filmas „Gyvenimo garai“ pasakoja apie saunoje atviraujančius suomius vyrus.
Kas tikra ir patikrinta laiko, pristatys tradicinė „Scanoramos“ klasikos programa, kurios centre – garsiojo britų režisieriaus Billo Douglaso triogija („Mano vaikystė“, „Mano artimieji“, „Mano kelias namo“, D. Britanija).
„Tai istorija apie tai, kas vyko mažo žmogaus širdyje 8 dešimtmečio viduryje. Šiandien, žiūrint B.Douglaso filmus, suprantame, kodėl kinas atsigręžia į tai, kas jau buvo atrasta ir kas yra tikra“, – pastebėjo G.Arlickaitė.
Kodėl atsirado tokia disproporcija tarp žmogaus galimybių ir vienatvės? Ši tema šiais metais sukasi iš esmės visuose „Scanoramos“ filmuose, kuriuose varijuojama žmogaus vienatvės, šeimos, sutrupėjusios visuomenės tema.Žiūrovai galės pamatyti Aki Kaurismaki filmą „Mergaitė iš degtukų fabriko“ ir „Oskarą“ už geriausią dokumentinį filmą laimėjusią norvegų rašytojo ir tyrinėtojo Thoro Heyerdahlio juostą „Kon-Tiki“.
„Garsūs keliautojai 1947 metais savo drąsa metė iššūkį tradicijai, bandydami įrodydami, kad dar iki Kolumbo buvo galima pasiekti Polineziją iš Pietų Amerikos jūrų keliu. Buvo sukurtas specialus plaustas, kurio įgulai likimas neleido mirti ir jie parodė tą drąsios beprotybės grožį. Už jį Norvegija gavo pirmąjį „Oskarą“ – pasakojo „Scanoramos“ vadovė, pakvietusi žiūrovus ir į specialią šiam filmui skirtą parodą.
Šiais metais retrospektyvų mėgėjai galės išvysti vienuolika gyvo klasiko Wimo Wenderso filmų. Skirtingais laikmečiais sukurti filmai atspindi kino istorijos ir paties režisieriaus biografiją.
„Scanoramoje“ bus švenčiamos ir trys lietuviškų filmų premjeros. Žiūrovams bus pristatyti du dokumentiniai pilnametražiai filmai – „Išpažinimas“ ir „Knygnešiai“, bei naujas režisieriaus Kristijono Vildžiūno vaidybinis filmas „Kai apkabinsiu tave“.
Konkursinėje programoje „Naujasis Baltijos kinas“ Lietuvos, Latvijos ir Estijos jaunieji kūrėjai varžysis dėl geriausio trumpametražio filmo vardo.
„Trumpametražių filmų programoje pristatome 16 filmų. Šiais metais jie pasižymi multikultūriškumu, tapatybės ieškojimu. Visų trijų Baltijos šalių jaunimas migruoja, studijuoja užsienyje, todėl jų filmai – lyg gerosios migracijos pasekmės“, – sakė šios programos koordinatorė Jūratė Samulionytė.
Naktinėtojus „Scanorama“ šiemet pakvies į šiaurietiško siaubo naktį, kuri tęsis, anot G.Arlickaitės, nuo 23 val. iki „pirmo troleibuso“ ir parodys šiurpių trumpo bei ilgo metro kino juostų. Pirmą kartą „Scanoramos“ žiūrovai bus pakviesti ir į filmą-siurprizą, apie kurį jokios informacijos organizatoriai neišduos net kankinami.
„Noriu tikėti, kad žiūrovai bus maloniai nustebinti“, – nusišypsojo „Scanoramos“ vadovė, kino seansuose laukdama tiek ištikimų, tiek naujų žiūrovų.
