Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Kultūros ministerijai pasiūlymui Seimui tai numatančias Kino įstatymo pataisas. Anot ministerijos, Lietuvos kino centrui įsteigti ir išlaikyti prireiks apie 550 tūkst. litų.
Ministerija, teikdama įstatymo pataisas, teigia atsisakanti jai nebūdingų funkcijų, susijusių ne su valstybės politikos formavimu, o su jos įgyvendinimu. Šias funkcijas norima perduoti biudžetinei įstaigai prie ministerijos – Kino centrui.
Kultūros ministerijai liktų valstybės politikos kino srityje formavimas, organizavimas, koordinavimas ir jos įgyvendinimo kontroliavimas.
Nauja įstaiga administruotų kino projektams skiriamas valstybės biudžeto lėšas, atstovautų Lietuvai tarptautinėse organizacijose ir renginiuose, valdytų Filmų registrą, taip pat kauptų ir naudotų filmus visuomenės edukacijai. Jam būtų perduotas bendrovės „Lietuvos kinas“ valdomas 14 tūkst. vienetų filmų rinkinys.
Kultūros ministerijai liktų valstybės politikos kino srityje formavimas, organizavimas, koordinavimas ir jos įgyvendinimo kontroliavimas.
Tam, kad Vyriausybės nutarimu patvirtintos pataisos įsigaliotų, joms dar turi pritarti Seimas.
Ministerijos teigimu, Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kurioje nėra specialios institucijos, administruojančios valstybės lėšas kino sričiai plėtoti ir vykdančios kryptingą kino sklaidą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.
Europos šalyse šias funkcijas vykdo tarybos, centrai, fondai, institutai.
Kino departamento idėjos, anot ministerijos, atsisakyta atsižvelgus į užsienio šalių praktiką, taip pat į tai, kad departamento steigimas pačios ministerijos struktūroje būtų nepalankus korupcijos prevencijos atžvilgiu.
Kino kūrėjai ir kritikai ne vieną kartą yra išsakę nepasitenkinimą, kad kinui Lietuvoje skiriamas ypač mažas dėmesys – nėra šią sritį kuruojančios institucijos, priešingai nei, pavyzdžiui, kitose Baltijos šalyse, be to, atseikėjama palyginus mažai lėšų.
Lietuviškų filmų kūrimui Kultūros ministerija šiemet skyrė kiek daugiau nei 4 mln. litų.
