– Ar Jums yra tekę lankytis Vilniaus knygų mugėje?
– Kad nuolat lankyčiausi, taip nėra. Tačiau esu buvusi. Tiesa, pernelyg ten nesiveržiu, nes knygas kurių noriu, randu ir knygynuose.
– O ar lankysitės knygų mugėje šiemet?
– Gal ir apsilankysiu, nors man nelabai patinka tokie masiniai renginiai. Manau, Knygų mugė yra labiau skirta specialistams arba tiems žmonėms, kurie kaupia bibliotekas. Aš to nedarau. Manau žmonės, kurie negyvena vienoje vietoje ir nuolat kraustosi, supranta ką reiškia turėti daug knygų.
– Kokį autorių ar knygą šiuo metu pavadintumėte mėgstamiausiais?
– Pastaruoju metu labiausiai mėgstu skaityti katalikiškojo pasaulio rašytojų knygas. Pavyzdžiui labai mėgstu Clive'o Staples Lewis'o knygas „Keturios meilės“, „Tiesiog krikščionybė“. Taip pat mėgstu Thomą Mertoną, kurio turbūt visas knygas esu perskaičiusi. Paskutinė – „Dykumos išmintis“. Šių autorių knygose randu atsakymus į sau svarbius egzistencinius klausimus. Pavyzdžiui, skaitydamas romanus to nepajusi. Ten vyrauja aistros, išgyvenimai, kuriuos tu taip pat išgyveni arba esi kada nors anksčiau patyręs. Tai viskas.
– O kokiems lietuvių autoriams jaučiate simpatijas?
Dabar kažkas rekomendavo paskaityti Kristinos Sabaliauskaitės knygą, manau, būtinai paskaitysiu. Neseniai skaičiau Marcelijaus Martinaičio atsiminimus – labai graži knyga.
– Kokia knyga Jums labiausiai patiko vaikystėje?
Iš pradžių skaitydavau labai daug pasakų, paskui skaičiau vaikų romanus, pavyzdžiui „Kapitono Granto vaikus“. Labai įsiminė pirmoji profesinė knyga – Liongino Šepečio „Modernizmo matmenys“. Tai buvo kritiška knyga, bet man joje svarbiausios buvo iliustracijos.
