14 metų Londone gyvenančio Aurimo Lukoševičiaus romanas „Kūnai ir kristalai“ – tai knyga, kuri pirmą kartą grožinėje lietuvių literatūroje kitaip vaizduoja nepriklausomybės atgavimo laikotarpį. Autoriui svetimas to laikmečio romantizavimas, kuriam norom nenorom pasidavė daugelis Lietuvos rašytojų. Tai knyga, kokios Lietuvoje dar nėra buvę.
Siužeto ašį sudaro šiurpūs Vidmanto – kriminalinio pasaulio autoritetu tapusio Klaipėdos gaujos nario – prisiminimai. „Tiesa – mano privati nuosavybė“, – įsitikinęs jis. Nepriteklių pakeitė lengvai ir greitai užgrobto turto spindesys, tačiau Vidmantas vis tiek jaučia pagiežą „gyvenimui, kuris yra šūdo gabalas“. Kodėl? Kas gali užpildyti vidinę tuštumą?
Jei esate svarstę, iš kur Lietuvoje atsirado tulpiniai ir agurkiniai, kas dėjosi kaimynams gerkles ramiausiai pjausčiusiųjų galvose ir kaip legalizuoti gaujų pinigai, – ši knyga pateikia savo versiją.
Knygos autorius neragavo jokių knygų rašymo ar filologijos mokslų. Tai eilinis Lietuvos pilietis, gimęs ir užaugęs nedideliame provincijos miestelyje, patyręs ir šilto, ir šalto – nuo spalvotųjų metalų vagysčių iki nelaimingos meilės, – tipiškai emigravęs į Jungtinę Karalystę. Šiuo metu gyvena Londone, dirba įvairius darbus, augina du vaikus ir laisvalaikiu rašo.
„Kaip praėjus amžiui bus nušviečiami pastarieji du mūsų tėvynės dešimtmečiai? Tikiu, kad daugumos mūsų patirta baimė, nerimas ir kasdienė vegetacija bus nutylėta. Iškils nauji simboliai: nauji vytautai, barboraitės ir, žinoma, blindos. Taip atsirado ir Vidmantas – paskutinio XX a. dešimtmečio Lietuvos holograma. Knygoje pateikiamas žmonių, sutraiškytų besikeičiančių santvarkų, trimatis vaizdas. Tai istorija apie mūsų šalies įsčias, kur turėjome būti laisvi, saugūs ir laimingi“, – sako A. Lukoševičius.
Aurimas Lukoševičius. Kūnai ir kristalai. K. Kitos knygos, 2014.
