Kokią vietą Lietuva užima Europoje ir jos istorijoje? Kokių apmaudžiausių klaidų yra padarę mūsų protėviai ir ko iš jų galime pasimokyti? Kokios istorinės asmenybės nusipelno „tautos didžiųjų“ vardo, o kurioms tenka suteikti ir „nevykėlių“ ar net „niekšų“ epitetą? Kur saugomas rankraštis su pirmuoju Lietuvos paminėjimu? Kas būtų, jeigu neturėtume Vytauto Didžiojo arba būtume pralaimėję Žalgirio mūšį?
„Būtovės slėpiniuose“ nauju žvilgsniu pažvelgiama į senas legendas ir nusistovėjusius stereotipus, keliami aštrūs klausimai ir pateikiami atsakymai, kurie kartais tampa tikru iššūkiu visuomenei. Laidos ir knygos kūrėjai primena, kad istorija gali būti nepaprastai intriguojanti ir įdomi, o kalbėdami apie ją, kuriame prasmę, reikalingą mūsų dabartiniam gyvenimui.
„Būtovės slėpiniuose“ nauju žvilgsniu pažvelgiama į senas legendas ir nusistovėjusius stereotipus
„Ši knyga pirmiausiai skirta tiems, kurie baigė universitetą, nors, kai gerai pagalvoji, šią knygą tikrai gali skaityti ir mokiniai ar studentai. Visgi, skaitytojas, imdamas ją į rankas, turi suvokti, kad tai, kas parašyta, yra apie istoriją, todėl turi prijausti istorijai ar bent minimaliai ja domėtis. Šioje knygoje yra sutelktas dviejų Lietuvos istorikų požiūris į šalies istoriją, jos interpretacijos“, – apie tai, ką skaitytojai ras knygoje, pasakoja lietuvių istorikas Alfredas Bumblauskas.
Pasak A. Bumblausko, knyga palieka ilgametės laidos paveldą: skaitytojas gali žymėtis, analizuoti pateiktą informaciją. Be to, knyga išlieka ilgam, tad skaityti galima nepriklausomai nuo vietos ar laiko. Kita vertus, istorikas pastebi, kad ištartas ir parašytas žodis turi dvi skirtingas reikšmes. Dėl to, anot jo, dažnai kildavo diskusijų net su praeiviais gatvėse.
„Mane užkalbindavo dažniau negu galite įsivaizduoti. Laidoje buvo pateikiamas visiškai naujas požiūris į istoriją. Naujas mąstymas. O kai taip atsitinka – kai pradedi daryti tai, kas sukelia diskusijų – visada atsiranda žmonių, kurie nesutinka su tokiu požiūriu, nori tai pabrėžti, išreikšti savo nuomonę. Visgi, džiugu, kad šiame kelyje mūsų neaplenkė ir tie, kurie palaikė mūsų idėją, norėjo padėkoti už tai, jog garsiai išsakėme jų mintis“, – sako A. Bumblauskas.