Išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad parašyti šį nedidelės apimties filosofinį kelionių romaną autorių inspiravo 2004-aisiais gautas užsakymas iš naujo išversti F.Nietzsche‘ę. Pamąstęs apie šį pasiūlymą, S.Wilde'as jo atsisakė. Rašytojui tai pasirodė pernelyg nuobodu, be gyvybės. Bet tada jam kilo idėja apie šiuolaikinį Zaratustrą, kuris grįžta į civilizaciją po dešimties metų, praleistų ant kalno.
Naujasis Zaratustra prabyla – ir iš įprasto pasaulio, kurį pažįstame, nelieka akmens ant akmens. Kliūva visiems – mokslininkams, kunigams, studentams, anarchistams, socialdemokratams, feministėms, lyčių lygybės šalininkams, valstybininkams, menininkams, moralistams, kapitalistams ir kitiems bestuburiams. Vis dėlto socialinė S. Wilde'o kritika nukreipta visų pirma į galios institucijas, pavertusias eilinius žmones beforme mase, primenančia ant stalo išverstą virtų makaronų lėkštę.
Mums – glitiems vienodiems makaronams – individualizmo čempionas S.Whilde'as atkakliai kartoja, kad esame unikalūs ir nepakartojami.
„Į „Zaratustrą“ žiūriu ne tik kaip į kelionės romaną, bet ir kaip į civilizacijos kritiką. Mes esame apsupti naujausios technologijos, tačiau praradome savo sielas. Ar esame laimingesni vystydamiesi bet kokia kaina? Zaratustra, kritikuodamas civilizaciją, kritikuoja ir mūsų kultūrą. Europos Sąjunga yra bejausmė, surambėjusi imperija, pasidavusi farmaceutų monopolijai. Ir tai tik vienas iš kvailumo pavyzdžių. Zaratustra kalba apie išsilaisvinimą, pirmiausia individualiame lygyje, nes būtent nuo jo turime pradėti“, – pabrėžia autorius.
Mums – glitiems vienodiems makaronams – individualizmo čempionas S.Whilde'as atkakliai kartoja, kad esame unikalūs ir nepakartojami. „Kiekvienas individas gimsta su sava morale, sava etika ir pats sau yra įstatymų leidėjas. Leiskite jam gyventi klausant širdies, ir jis darys stebuklus“, – štai svarbiausias naujojo Malmės pranašo priesakas.
S.Whilde'as gimė 1966 m. Malmėje, ten gyvena iki šiol. 1999 m. debiutavo kontroversišku nedidelės apimties romanu „Berniukų dievas“ („Pojkguden“). 2000–2003 m. išleido dar tris andergraundinius egzistencinės tematikos romanus. Už „Aistros ir netvarkos vadovą“ („Guide till lidelse & laglöshet“, 2003) buvo apdovanotas laikraščio „Skånska Dagbladets“ įsteigta „Piratų“ premija.
Esminis lūžis jo kūryboje įvyko 2005-aisiais, pasirodžius romanui „Zaratustra kalba makaronams“ („Zarathustra talar till makaronerna“), kuris tapo kultiniu tarp alternatyvaus subkultūrinio jaunimo. Kritikų nuomone, kaip tik tada S.Whilde'as atrado savo temą ir ėmė koncentruotis į individualistinę totalitarinės visuomenės kritiką. 2006 m. užbaigęs dramaturgo Augusto Strindbergo monografiją, jis kiekvienais metais išleidžia naują romaną arba pjesių rinkinį. Dirba žurnalistu ir laisvai samdomu literatūros kritiku.
S. Whilde‘o „Zaratustra“, kaip ir kiti jo kūriniai, pasižymi žanrų įvairove, nutrūktgalvišku humoru ir kandžiu sarkazmu. „Kai kas sako, kad rašytojas turėtų apsiriboti vienu, na, daugiausia dviem žanrais, ir kad jis turėtų būti lengvai atpažįstamas. Tai skamba labai nuobodžiai. Noriu, kad literatūra verstųsi kūliais, svirduliuotų, šoktų, būtų laukinė ir pamišusi. Vieną dieną aš rašau apie Strindbergą. Kitą – apie nudizmą“, – aiškina S. Whilde'as.
„Pagrindinis rašytojo uždavinys yra prisiliesti prie skaitytojo; noriu, kad skaitytojai būtų sužavėti mano prisilietimų ir patirtų bent menką dvasinį orgazmą“, – sako rašytojas.
