Eis laikas per vasaros kūną.
Paversdamas jį žeme.
Nebus to, ko niekad nebūna,
Ir bus tai, kas būna kasmet.
Stasys Jonauskas
Rinkinio vyraujanti tema yra laikas, jo tėkmės vaizdai, kuriami raiškia, savita poetine kalba. Ypač išsiskiria meninio objektyvizmo, konstravimo, netikėto vylingumo intonacijos, skambančios originaliai šiuolaikinės poezijos balsų visumoje.
Lietuvos rašytojų sąjungos vyriausiasis redaktorius Valentinas Sventickas apie naująją poezijos knygą ir jos autorių S. Jonauską:
„Jaunesni skaitytojai apie Stasį Jonauską dabar turbūt nedaug pasakytų. Yra toks Skuode, girdėtas, ekranuose nematyti... Nesiperšantieji, rečiau leidžiantieji knygas, jau netrykštantys jaunyste ir sveikata – nutolsta. Be reikalo. Kas nuolat skaito poeziją, tas sutiks, kad mūsų poetų brolijoje Stasys Jonauskas tolydžio tapo vienu kitoniškiausių. Ypač išleidęs rinkinį „Spaliai“ (1986). Jo poezijoje yra susimąstymo apie „kažką“ – apie tai, kas šiame pasaulyje gyvuoja atskirai nuo žmogaus: amžinoji gamta, laikas, dangus. Pabrėžtas tų pastoviųjų substancijų atokumas. Jos yra, jos turi savą mums nežinomą skirtį ir tvarką, mes niekaip negalime jų paveikti. Stasys Jonauskas nesiginčija su „gyvenimo džiaugsmo“ poezija. Jis tik bešališku balsu konstatuoja, kad mūsų laikina buitis amžinybės akivaizdoje yra menkas daiktas. Iš gyvenimo (praeinamybės) turi galios išlikti tik tai, ką poetas kartais pavadina nieku – žmogaus dvasinė sutelktis. Kūryba priklauso šiai sričiai.“
