Neseniai lietuvių kalba pasirodė K.Schlögelio knyga „Teroras ir svajonė. Maskva, 1937-ieji“ (šios knygos recenziją galite perskaityti čia). Šioje knygoje rašoma apie Sovietų Sąjungos sostinę tuo laiku, kai Stalino diktatūra buvo pasiekusi apogėjų. K. Schlögelis tiksliai rekonstruoja stalininio režimo stiprėjimą ir tapsmą visuotiniu, totaliniu teroru, tais lemtingais 1937–taisiais nusinešusio pusantro milijono žmonių gyvybes.
„Aš sau iškėliau klausimą, kaip tuo metu vyravęs smurtas galėjo būti suderintas su entuziazmu, viltimi, solidarumu. Kaip tuomet gyvenę žmonės galėjo visa tai sujungti? Aš esu labai nutolęs nuo to laiko, erdvės, tad norėjau paaiškinti pats sau, kas vyko tuo metu. Jei aš tai sumažinčiau iki gryno teroro, tai man nieko nepaaiškintų, – sakė autorius. – Aš iškėliau sau vieną klausimą – kaip protingų, jaunų, žmonių karta susidorojo su smurto ir teigiamų dalykų egzistavimu vienas šalia kito“.
Anot jo, dažnai istorikai supaprastina tą laikmetį, nesistengdami parodyti skirtingų tuometinio gyvenimo pusių, įvairių perspektyvų. „Šiandien mums netrūksta faktų, detalių to laiko atpasakojimų, tačiau didžioji problema – kaip skirtingą patirtį apjungti į vieną visumą, pavaizduoti bendrame paveiksle, kuriame vaizdiniai yra tokie skirtingi, – sakė istorikas. – Aš pasirinkau būdą vaizduoti iš skirtingų perspektyvų, – čia telpa ir Puškino jubiliejus, ir architektūros mugė, ir NKVD 20-asis jubiliejus, masiniai žudymai“.
Kaip tas ekstremalias patirtis galima suderinti vieną su kita? Būtent toks buvo autoriaus knygos tikslas. Istorikas sako, kad neblogu to pavyzdžiu galėtų būti rastas vienos mokinės dienoraštis. Jame mokinė rašo, kaip džiaugiasi, kad vėl galės eiti į mokyklą, o kartu ir apie tai, kad Baku dingo jos dėdė, kuris, žinoma, niekada nebeatsiras. Tuo pačiu metu sinchroniškai vyko labai skirtingi įvykiai, kuriuos tuometiniams žmonėms reikėjo kažkokiu būdu suderinti.
Autorius sakė, kad didelę įtaką jam padarė rusų rašytojo Michailo Bulgakovo knyga „Meistras ir Margarita“ bei jo žmonos dienoraštis, kurį galima pavadinti to laiko protokolu. Anot istoriko, knygoje „Meistras ir Margarita“ aprašytas Margaritos skrydis per Maskvą, kai iš paukščio skrydžio ji pamato viską, – paradus, aikštes, slaptąją policiją, suteikė jam minčių, kaip iš skirtingų perspektyvų aprašyti to laiko Maskvą.
Istorikas susitikimo metu palietė ir temą, kuo skyrėsi fašistinės Vokietijos režimas ir stalinistinė Sovietų Sąjunga. Anot jo, Vokietijoje nacionalsocialistų priešai buvo aiškūs – žydai, čigonai, homoseksualai, ta grupė buvo atribota, atskirta, buvo aiškiai nuspręsta, kas taps aukomis. Tuo tarpu Sovietų Sąjungoje per labai trumpą laiką žmonės, kurie buvo vykdytojai, galėjo patys tapti aukomis, į vieną asmenį čia galėjo tilpti ir auka, ir budelis.
Susitikimo pabaigopje istorikas išreiškė viltį, kad Rusija galų gale paliks kitas šalis ramybėje ir tokie įvykiai kaip Ukrainoje nebepasikartos.
