Esate žinomas kaip talentingas įvairiapusis atlikėjas – kuriate melodijas, dainuojate, grojate įvairiais instrumentais: braziliška „ukulele“, pandeiro, 10-ies stygų mandolina. Su kokiais garsais iš Brazilijos norėtumėte mus supažindinti?
Lietuvoje gyvena apie 3 milijonai žmonių, o Brazilijoje – 185 milijonai. Dėl to, kad mūsų tiek daug ir kad buvome daug kartų kolonizuoti skirtingų tautų, mūsų muzika, instrumentai ir ritmai yra be galo įvairūs. Net mes patys nuolat atrandame kažką naujo mūsų didžiulėje šalyje, tad ir jums rekomenduoju klausytis kuo įvairesnės muzikos iš Brazilijos, ir vis atrasti naujų garsų. Jums tai gali patikti arba ne, bet eksperimentuoti ir ieškoti tikrai verta.
Užaugote Rio De Žaneire. Ar grojate nuo pat vaikystės?
Rio De Žaneiras, buvusi Brazilijos sostinė, yra tapusi namais ne tik atvykėliams iš visos Brazilijos, bet ir iš kitų šalių, Europos bei Afrikos. Rio, garsus savo paplūdimiais ir į jūrą žvelgiančiais nameliais ant kalvų, yra daugiakultūrinis centras. Užaugau pačioje šio miesto šerdyje, apsuptas muzikos garsų įvairovės. Pradėjau groti kai man buvo trylika, tačiau muzika lydi mane nuo pat mažens. Užsiiminėjau capoeira, taip pat samba de rodas, kaip ir mano mama bei senelis.
Dažniausiai grojate labai linksmą muziką, energingus braziliškus ritmus. Jūsų koncerto metu patariate klausytis ar šokti?
Brazilijoje galioja vienintelė taisyklė: jei negroji – privalai šokti, ir atvirkščiai. Įsivaizduokite patį geriausią vakarėlį, bet jūs negalite šokti, nes sūpuojate verkiantį kūdikį ant rankų. Nelabai maloni situacija, ar ne? Dėl to atsirado toks posakis: „tas, kas nešoka, privalo laikyti kūdikį“. Tad kurį variantą pasirinktumėte jūs? (juokiasi). Kai ateisite į mūsų koncertą, mes prašysime jūsų ir klausytis, ir šokti. Mano patarimas – nebijoti įsijausti.
Kas gros kartu su jumis šiame koncerte?
Man bus malonu dalintis scena kartu su puikiu septyniastygės gitaros atlikėju ir mano geriausiu draugu Vitor Celestino. Mes kartu grodavome su įvairiomis grupėmis Rio De Žaneire, dalyvaudavome kituose projektuose. Jis groja ir mano kompaktinėje plokštelėje „Aquele Negocinho“ („Tai“). Mūsų pasirodymo atmosfera bus paprasta, jauki ir neįpareigojanti – lyg svečiuose pas savo geriausią draugą. Esu spontaniškas tiek gyvenime, tiek muzikoje, tad gali būti, jog koncerto pabaigoje ant scenos atsiras daugiau žmonių – pamatysim!
Kokią muziką grosite šįkart, ko galime tikėtis?
Norint pasigaminti tikrą Brazilišką omletą, reikalingi daugiau nei du kiaušiniai, bet užteks ir dviejų, kad pajustumėte puikų skonį (juokiasi). Šiuo pasirodymu supažindinsime su braziliškais ritmais, naudodami įvairius instrumentus. Mūsų repertuare skambės instrumentinė muzika bei sambos melodijos, taip pat kelios mano paties kūrybos dainos.
Yra labai daug sambos rūšių, kokios jos?
Norint pažinti braziliškos sambos įvairovę, reikėtų žinoti istorinius šalies faktus nuo pat atradimo 1500-aisiais iki dabar. Pagrindinės šios muzikos rūšys susiformavo vienu ar kitu periodu ir buvo įtakojamos to meto aplinkybių. Tačiau įsivaizduoju, kad jums bandymas suprasti sambos rūšis būtų kaip mano bandymas suprasti tradicinį lietuvių patiekalą – cepelinus. Aš, žinoma, juokauju – tiesą sakant, su cepelinais mane supažindino mano draugai Giedrė ir Marius, ir man jie labai patinka!
Kaip jūs apibūdintumėte autentišką brazilišką atmosferą?
Nuo tada, kai gyvenu Europoje, aš nuolat bandau atkurti tokią atmosferą kitiems. Dėl kultūrinių skirtumų tai praktiškai neįmanoma, nes mes kalbame skirtingom kalbom. Bet jei turėčiau apibūdinti tos atmosferos pojūtį, pavadinčiau jį „begalinės laimės jausmu“. Ir tokį pat pojūtį galima sukurti visur, parodant mūsų kaip artistų meilę mūsų muzikai ir kultūrai. Kai grojame ir sulaukiame susižavėjimo bei šilto priėmimo iš žiūrovų, kartu dalijamės tuo begalinės laimės jausmu.
Į Lietuvą atvykstate nebe pirmą kartą. Papasakokite apie jūsų patirtį čia.
2010 m. balandį, kai pirmąsyk atvykau į Lietuvą, pasienio kontrolės darbuotojas, pamatęs mano pasą, sušuko: „Oho, jūs brazilas!“ ir pradėjo šypsodamasis atsiprašinėti, kad eilė tokia ilga. Man niekada nėra tekę girdėti, kad už tai būtų atsiprašoma. Tai bent mandagumas! Esu įsimylėjęs Lietuvą, jos žmones ir jų šiltumą, čia lengva susirasti draugų. Manau, kad dauguma muzikantų, atlikėjų čia yra labai talentingi. Brazilijoje esu koncertavęs neįgaliems vaikams, našlaičiams, senukams, tad ir Lietuvoj grojau labdaros tikslais, mačiau, kad žmonės čia stengiasi padėti kitiems, kaip ir mes. Yra ir daugiau panašumų tarp Lietuvos ir Brazilijos: kai lietuviams tikrai labai patinka kažkoks atlikėjas, artistas, jie tai parodo savo pagarba ir susižavėjimu, nesvarbu, kokio amžiaus, lyties ar religijos būtų tas artistas. Lietuviams ir patiems įdomu išmokti kažką naujo. Manau, kad jūs turite tokią pat nuoširdžią širdį, kaip ir brazilai. Man daug kas čia patinka. Man patiko netgi orouosto pasieno kontrolės darbuotojai! Tikiuosi, kad jie galės ateiti į mano koncertą „Tamsta“ klube (juokiasi).
