Meno pasaulyje būta atvejų, kai kūrėjas nesulaukdavo, kol jo kūrinys pasiekdavo dienos šviesą. Tokia tragiška lemtis ištiko legendinio miuziklo „Rent“ (kuris Lietuvoje debiutuos rugsėjo 2 d.) dramaturgą, libreto ir muzikos autorių Jonathaną Larsoną. Jis taip ir neišvydo pasaulinio garso miuziklu tapusio kūrinio pastatymo žymiojoje Brodvėjaus gatvėje. Jo mirtis ir gyvenimas apipinti legendų. Kaip gyveno žymus menininkas? Kodėl ankstyva jo mirtis nedavė ramybės jo draugams ir šeimai? Koks likimas ištiko miuziklą „Rent“?
Nuo mažų dienų muzika buvo neatskiriama jo gyvenimo dalis: J.Larsonas buvo apsuptas dramos studijos ir muzikos pamokų, tėvai vaikus vedėsi į vietinius teatro pasirodymus.
Kryptingas žengimas meno keliu
Jonathano Larsono, gimusio 1960-ųjų vasarį, vaikystė prabėgo White Plains mieste, kur, kaip sako „Entertainment Weekly“ savaitraštis, jis praleido idilišką žydų viduriniosios klasės šeimos atžalos vaikystę. Nuo mažų dienų muzika buvo neatskiriama jo gyvenimo dalis: J.Larsonas buvo apsuptas dramos studijos ir muzikos pamokų, tėvai vaikus vedėsi į vietinius teatro pasirodymus. Trečioje klasėje berniukas surežisavo ir parašė savo pirmąją pjesę. Baigęs vidurinę mokyklą J.Larsonas gavo stipendiją mokytis vaidybos Adelfio universitete. Vėliau, prisimindamas šią įstaigą, jis kalbės: „Tai buvo bjauri ir utėlėta vieta, kuri panašėjo į priemiestį, kuriame užaugau“. Kita vertus, menininkas vertino čia įgytas Jacques‘o Burdicko pamokas. Nors į aukštąją mokyklą stojo su ambicijomis tapti aktoriumi, paklausęs dėstytojų bei kolegų patarimų pasuko kompozicijos keliu.
Dar mokydamasis universitete J. Larson‘as parašė beveik 10 pjesių bei miuziklų, kurie tapo tramplinu į platesnius vandenis. Paskutiniaisiais studijų metais jis sukūrė muzikinį spektaklį, paremtą George‘o Orwello romano „1984“ motyvais. Pastarasis darbas nebuvo itin stiprus, tačiau ne vieno dėmesį patraukė, nes buvo pristatytas 1982 m., taigi, kalbėjo apie ateities perspektyvas. Vos baigęs studijas jaunas kūrėjas laimėjo „Richard Rodgers Studio Production“ apdovanojimą, taip pat „Stephen Sondheim“ apdovanojimą, kurie įvertino jo muzikinius bei dramaturgo pasiekimus. Neilgai trukus J. Larson‘as tapo Amerikos „Kompozitorių, autorių ir leidėjų sąjungos“ nariu, tačiau kūrėjo gyvenimas nesiklostė lengvai.
Tarp skurdo ir pripažinimo
Nors J.Larsonas buvo pripažintas talentingu menininku, negalėjo pasigirti finansine nepriklausomybe ir galimybe visą savo laiką skirti kūrybai. Pinigų nuolat trūko, tad menininkas pradėjo dirbti padavėju „Moondance“ restorane, kuris veikė anuomet madingame SoHo rajone New York‘e. Jis taip pat užsidirbo pinigų kurdamas dainas ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtam mokomajam serialui „Sesame Street“. Šie darbai kūrėjui leido save išlaikyti ir skirti bent šiek tiek laiko kūrybai, kuri, verta pastebėti, ilgą laiką nebuvo pelninga.
Nors J.Larsonas buvo pripažintas talentingu menininku, negalėjo pasigirti finansine nepriklausomybe ir galimybe visą savo laiką skirti kūrybai.
J.Larsonas su draugais gyveno, kaip pats įvardijo, bohemiškoje aplinkoje, miesto širdyje. Jis nuomojosi netvarkingą loftą, kurio virtuvėje stovėjo vonia bei tualetas; pakėlus akis virš jų buvo matyti žvaigždėtas dangus. Bute buvo išsirangę plika akimi matomi stori laidai, elektros kabeliai, o greta stūksojo muzikanto sintezatorius ir kasečių lentynos. Iš lofto buvo galima patekti ant pastato stogo. Kurį laiką jis ir jo kambariokai bute buvo įsirengę nelegalią nuosavą krosnį.
Skurdas nebuvo vienintelis sunkumas menininko kelyje. Nerimą kėlė meilės reikalai. J.Larson‘as ketverius metus susitikinėjo su šokėja, kuri kartas nuo karto jį iškeisdavo į kitą vyrą. Galiausiai Larsono mergina jį paliko dėl moters, kuriai pajuto šiltus jausmus.
Kelias į „Rent“
Draugų dėka J.Larsonas susipažino su rašytoju Billy Aronsonu, kurį pats J.Larsonas sulygino su Woody Allenu. Billy Aronsonas turėjo idėją publikai pristatyti atnaujintą G.Puccinio operos „La Boheme“ versiją. Jis troško parengti komediją su jaunatviškais charakteriais ir J.Larsonui pasiūlė sukurti muziką. Pastarajam patiko bičiulio pasiūlyta koncepcija, tačiau pats J.Larsonas nenorėjo, kad „La Boheme“ prarastų savo rimtumą. Jis nesiekė padaryti tiesiog linksmo šou. Raginamas kolegos J.Larsonas parašė tris dainas pasiūlytam miuziklui. Tuomet kūriniai buvo parodyti artimiems draugams, kurie pripažino, kad muzika yra fantastiška, tačiau libretas nepaveikus, neužgaunantis stygų. J.Larsonas teigė, kad nenori paleisti šio pradėto darbo, jam patinka kūrinio koncepcija, tačiau kol kas jam esą stinga akstino, skatinančio kurti iš naujo, kažką tobulinti.
1990 m. keliems kompozitoriaus draugams buvo nustatytas smarkiai progresuojantis ŽIV. Priblokštas žinios, J.Larsonas ėmė kitaip interpretuoti „La Boheme“, į kūrinį įtraukdamas AIDS problematiką.
1990 m. keliems kompozitoriaus draugams buvo nustatytas smarkiai progresuojantis ŽIV. Priblokštas žinios, J.Larsonas ėmė kitaip interpretuoti „La Boheme“, į kūrinį įtraukdamas AIDS problematiką. Tuomet jis paprašė B.Aronsono, kad šis sutiktų jam vienam patikėti kurti miuziklą, t.y. tiek leisti savaip interpretuoti, pateikti kūrinį, tiek kurti muziką ir libretą. B.Aronsonas sutiko. 1995 m. J.Larsonas paliko savo darbą bare, kad visą laiką galėtų skirti „Rent“ kūrimui. Po metų aktyvaus darbo „Rent“ ir jo autorius pasiekė aukštumas, turėjo prasidėti pirmosios peržiūros, tačiau likimas viską pakreipė netikėta linkme.
Triumfas ir tragedija
Miuziklo „Rent“ siužete persipina sudėtingos 8 personažų gyvenimo istorijos, kuriomis išreikšti opūs visuomeniniai klausimai: jaunų menininkų neturtas, siekis būti pripažintais, AIDS problema.
Įdomu tai, jog ne vienas veikėjas gana tiksliai atitiko, tik šiuolaikiškai įkūnijo XIX a. sukurtos operos personažus: dėl beviltiškos meilės kenčiantis poetas Rudolfas atgimė meile nusivylusio rokerio Rogerio asmenyje, dailininkas Marcello tapo viską filmuojančiu Marku, Mimi, kentėjusi nuo tuberkuliozės, Larson‘o interpretacijoje kamuojasi dėl ŽIV.
Galima sakyti, kad šis miuziklas socialinės problematikos raiškos atžvilgiu buvo itin novatoriškas. Scenografija taip pat pasižymėjo išskirtinumu: atidengta scena kūrė įspūdį, kad pasirodymui dar visiškai nepasiruošta: milžiniška abstrakti skulptūra, keli dviračiai, prekių vežimėliai. Tai „Rent“ darė išskirtiniu, įsimintinu, nepaprastu to meto miuziklų kontekste.
Ne vienas teatro kritikas teigė, kad miuziklo sėkmė slypi kūriniuose „Without You“, „Out Tonight“, vizitine kortele tapusioje dainoje „Seasons of Love“. Teatro kritikas John‘as Lahras teigė: „Trys miuziklo kūriniai yra aistringi ir galingi labiau nei bet kas kita, ką girdėjau muzikiniame teatre per pastarąjį dešimtmetį“.
Miuziklo „Rent“ siužete persipina sudėtingos 8 personažų gyvenimo istorijos, kuriomis išreikšti opūs visuomeniniai klausimai: jaunų menininkų neturtas, siekis būti pripažintais, AIDS problema.
J.Larsonui nebuvo lemta išgirsti šių pagyrų žodžių. Lygiai taip pat jis nematė į jo miuziklą atėjusių minių žiūrovų. 1996 m., likus trims savaitėms iki miuziklo premjeros viename Brodvėjaus teatre, kūrėjas pradėjo skųstis krūtinės skausmais. Likus savaitei iki pirmos uždaros peržiūros, miuziklo aktoriams repetuojant dainą „What You Own“ (kūrinys, kalbantis apie mirtį), J.Larsonas salės gale susmuko ir paprašė medikų pagalbos. Jis apsilankė vienos ligoninės priimamajame, kur, jį ištyrus, buvo nustatytas apsinuodijimas maistu. Kai skirtas gydymas nepadėjo, J.Larsonas apsilankė kitoje ligoninėje, kur buvo diagnozuota virusinė infekcija.
„Rent“ peržiūros išvakarėse J.Larsonas nuėjo į persirengimo kambarį, kur jo laukė krūva draugų ir palaikančių žmonių iš šalies. Jis davė interviu „The New York Times“ reporteriui, kuris teigė, kad, jo manymu, šis miuziklas yra milžiniškas pasiekimas. Tuomet J. Larson‘as grįžo į namus, pasidarė arbatos ir...
1996 sausio 25 d. Jonathan‘as Larsonas, būdamas 35-erių, mirė. Jo kambariokas vyrą rado nukritusį virtuvėje. Jaunas kūrėjas mirė nuo aortos aneurizmos pirmosios „Rent“ peržiūros išvakarėse. 7-erius metus brandinto kūrinio išvysti didžiojoje scenoje jam taip ir neteko laimės. New York‘o valstijos medikai teigė, kad jei J.Larsono liga būtų diagnozuota laiku ir gydyta, jis būtų išgyvenęs. Po mirties buvo išaiškintos abi ligoninės, kurios jaunam vyrui nesuteikė reikiamos pagalbos. Joms pateikti ieškiniai, reikalavę 250 mln. JAV dolerių kompensacijos.
Net penkias savaites po premjeros miuziklo „Rent“ pasirodymai buvo anšlaginiai ir miuziklas tapo neregėtai populiarus. Verta pastebėti, jog „Rent“ įgyvendino kūrėjo ambiciją: miuziklas tapo visuomeniškai bei asmeniškai artimesnis jaunam žiūrovui. Muzikinis spektaklis kritikų vertintas kaip kupinas naujų vėjų, provokuojantis ir energingas, nepaisant personažų nesėkmių, džiaugsmingas. Žinoma, tragiška J.Larsono istorija greitai tapo Brodvėjaus legenda ir prisidėjo prie miuziklo „Rent“ vardo garsinimo.
