Atlikėjams svarbiausia, kad net droviausi klausytojai prarastų visą savo kontrolę ir gerai pasilinksmintų. Juk patys yra pašėlusio gyvenimo mėgėjai – savo kasdienybę prilygina „linksmiesiems kalneliams“.
1999 metais įkurta grupė „Chico Trujillo“ šiandien yra vienas žinomiausių ir populiariausių Lotynų Amerikos kolektyvų, pramintas pasaulinės klasės vakarėlių grupe. 2001 metais pasirodęs debiutinis jos albumas „Chico Trujillo y la Señora Imaginación“ gimtojoje šalyje sulaukė didžiulės sėkmės – klausytojai ypač palankiai įvertino klasikinės Lotynų Amerikos ir alternatyvios muzikos derinį. Iki tol jokia kita grupė nebuvo supynusi klasikinės cumbia, bolero, ska, regio, roko, klasikinės Lotynų Amerikos ir Balkanų muzikos į vieną skambesį.
Šiuo metu „Chico Trujillo“ yra išleidusi aštuonis albumus, iš kurių du – gyvų koncertų įrašai.
Išskirtiniame interviu 15min „Chico Trujillo“ papasakojo, kaip būrėsi ši per dešimtį narių turinti grupė, kur koncertuoti jai smagiausia, o taip pat atskleidė, kaip gimsta pačios išradingiausios dainų žodžių eilutės ir ką jomis norima perduoti klausytojams.
– Grupė „Chico Trujillo“ įkurta kaip grupės „La Floripondio“ šalutinis projektas. Papasakokite plačiau apie projekto idėją – kuo ji buvo tokia savita, jog netilpo po „La Floripondio“ skėčiu?
– „La Floripondio“ buvo ir tebėra nuostabus projektas, apjungiantis punk rock, dub muziką ir – dar svarbiau – tam tikras pažiūras ir politiką. Tai buvo pirmasis projektas, ties kuriuo kartu dirbo daugelis mūsų, kai dar buvome labai jauni, ir būtent jis mus pirmą kartą subūrė už Čilės ribų.
Vieną vasarą prieš daug daug metų, po to, kai „La Floripondio“ atliko keletą pasirodymų Vokietijoje, keli nariai grįžo į Čilę, o keli pasiliko Europoje. Be savo grupės narių, likusių Berlyne, negalėjome atlikti kai kurių savo dainų, taigi pradėjome eksperimentuoti su nauja medžiaga. Taip ir gimė „Chico Trujillo“. Tai buvo paprastas ir smagus projektas, beveik priešingybė „La Floripondio“. Sakėme: pajuokaukime ir perdainuokime keletą klasikinės cumbia muzikos dainų,
kurias klauso mūsų tėvai ir seneliai, tačiau suteikime joms šiek tiek daugiau charakterio.
Abu šie projektai dalijasi kelis narius, nors jų idėjos visiškai skirtingos. Dainos, kurias atlieka „Chico Trujillo“ nėra „La Floripondio“ dainos, ir atvirkščiai.
– Grupė pasižymi išties nemenku narių skaičiumi. Suburti tiek atlikėjų vienam tikslui daugiau kaip penkiolikai metų turėtų būti nelengva. Kaip jie atrado kelią į „Chico Trujillo“ ir kas juos čia išlaiko?
– Šio turo metu mūsų yra vienuolika, o Čilėje ant scenos paprastai būna trylika ar keturiolika muzikantų. Tai yra daug. Dar yra keletas buvusių narių, kurie turėjo palikti mus dėl įvairių priežasčių, tokių kaip šeima ar studijos, tačiau jie visuomet bus grupės dalis. Kartais jie prisijungia prie mūsų, kai vykstame pro jų naujuosius miestus.
Tačiau grupė nebuvo tokia didelė, kai kūrėsi. Ji augo ir, gali būti, toliau augs. Grupės šerdis buvo keli „La Floripondio“ nariai: Juanito, Macha, Tuto, prie jų vieną po kito integravome savo draugus, turinčius panašų muzikinį skonį (tačiau ne būtinai lygiai tokį patį – juk tai būtų nuobodu), o taip pat teisingą požiūrį. Mes daug koncertuojame ir keliaujame; būti „Chico Trujillo“ reiškia atsiduoti keliui, bemiegėms naktims ir buvimui toli nuo namų ilgiems laiko tarpams, o taip pat gerai praleistam laikui ir nepakartojamoms kelionėms.
Kažką mes darome teisingai, nes daug naujų narių į „Chico Trujillo“ atėjo iš savo grupių. Grupė, mūsų šeima, turi kažką, kas pritraukia gerų atlikėjų ir grojant kartu leidžia mums labai smagiai leisti laiką.
– Jūs esate tituluojami naujosios Čilės cumbia muzikos žanro kūrėjais. Jei jums reikėtų parašyti jo receptą, kokie būtų ingredientai? Kaip jūs atradote šį skirtingų elementų derinį?
– Na, spauda visuomet nori visus dalykus sudėlioti į tam tikras kategorijas, kad juos būtų galima geriau paaiškinti žmonėms. Šis terminas taip ir gimė, tačiau žmonės Čilėje jo nevartoja, mes jo nevartojame ir kitos grupės jo nevartoja. Tai tik būdas užsienio spaudai apibūdinti kažką, ko ji nelabai išmano ar supranta.
Šį titulą mes gavome prieš 15 metų – dar tuo metu, kai nebuvo dabar esančio judėjimo. Tiesa, cumbia Čilėje egzistavo, bet ji buvo pasenusi ir priklausė senajai kartai. „Chico Trujillo“, kaip ir kitos įvairios grupės, iš naujo pristatė šią muziką jauniems muzikos fanams, ir ji prigijo. Šiandien Santjago mieste yra daugiau jaunų cumbia muzikos grupių nei bet kuriame kitame Lotynų Amerikos mieste, nors niekas to nežino. Šiandien jaunas muzikantas Čilėje greičiau mokysis groti pučiamuoju instrumentu, kad prisijungtų prie cumbia grupės, nei gitara, kad taptų rokeriu. Tai, galima sakyti, yra fenomenas, muzikos sceną darantis energingą ir gyvą.
Taigi mums įtakos turėjo sena Čilės, Kolumbijos, Peru cumbia muzika. Tačiau keliaudami ir toliau augdami, stengiamės kūryboje nenaudoti vienos formulės. Užuot tai darę, prie to, ką jau žinome ir esame sukūrę, jungiame naujų elementų. Mūsų paskutinis kompaktinis diskas turi daug šiaurinės Čilės, iš kurios kilusios didelės pučiamųjų grupės, elementų, o taip pat tradicinės Andų folk muzikos elementų. Mes mylime ir Balkanų muziką – žmonės sako, kad savo dainose turime šiek tiek jos skambesio. Ir kas žino, kas bus toliau...
– Jūs grojate įvairiose scenose: ne tik dideliuose festivaliuose ar savo pačių išskirtiniuose koncertuose, bet taip pat universitetuose ar pigiuose baruose. Kokia scena yra arčiausiai jūsų širdies?
– Nėra per didelės ar per mažos scenos mūsų grupei. Dideli festivaliai ir didelės arenos yra puiku, tačiau iš tiesų mes dieviname mažas, ankštas ir įkaitusias erdves, kuriose auditorija yra tiesiai prieš mūsų veidus. Daug kartų esame groję dideliuose renginiuose ir vėliau, tą pačią naktį ar kitą dieną, – nepaskelbtuose mažuose koncertuose vos šimtui klausytojų. Šie pasirodymai suteikia mums energijos, leidžia mums bendrauti su fanais, kurių tiesiog negalėtume surinkti dideliuose renginiuose.
Yra daug mažų vietų, kurios mums brangios, kuriose pradėjome groti ir kurios jau nebeegzistuoja. Kultūros centras „El Galpon Victor Jara“ metų metus buvo alternatyvios cumbia muzikos epicentras Santjago mieste; neseniai jis uždarytas. Ten grojome taip dažnai, jog ši vieta buvo antrieji mūsų namai. Kitoje jau uždarytoje vietoje, „Cafe Zapa“ Berlyne, 2011-ųjų vasarą, po ne vienerius metus rengtų pasirodymų, padarėme beprotišką dalyką – toje vietoje koncertavome 40 naktų iš eilės. Manau, tai buvo pašėlusi mintis, tačiau buvo nuostabu – tarsi sapnas.
Dabar Čilėje mes mėgstame groti klube „Salsateca La Maestra Vida“. Jis mažytis, apie pasirodymą dažniausiai paskelbiame antradienį ar trečiadienį ir žmonės iš anksto išsirikiuoja eilėje, kad pakliūtų į vidų. Kai klubas prisipildo, durys uždaromos ir tie, kuriems pasisekė patekti vidun, pamato geriausią pasirodymą savo gyvenime. O mūsų gimtajame mieste Villa Alemana vieną ar du kartus per metus surengiame specialų pasirodymą „Club Deportivo Peñablanca“ futbolo aikštėje, kur pastatome sceną ir pardavinėjame tikrai pigius bilietus; visa mūsų šeima ir draugai kovoja, kad patektų ten nemokamai. Anksčiau šiais metais mums pasisekė pakviesti kartu groti puikų Nigerijos atlikėją Seun Kuti su savo grupe. Tikras malonumas atsivežti tokią puikią grupę į mūsų kaimynystę ir pasidalinti juo su mūsų žmonėmis.
– Tikiu, lotynų amerikiečiai turi karštą temperamentą. Ar tenka vyriškame grupės kolektyve susiginčyti?
– Susiginčyti? Labai retai. Mums rūpi tik paz y amor (liet. taika ir meilė). Jaučiame, kad bet kokia situacija gali būti išspręsta su gitara ir keliais bokalais alaus, dar geriau – buteliu romo. Pasaulyje yra per daug pykčių ir negatyvo, tad geriau pašokti cumbia ir gerai praleisti laiką.
– Grupė organizuoja turus po Europą daugiau nei dešimtmetį. Ar jaučiate skirtumą grodami Europoje ir namuose, Čilėje? Juk jūsų muzika taip pat turi ryškų temperamentą, kuris galbūt natūralus čiliečiams, tačiau ne toks artimas europiečiams.
– Europoje mes grojame labai ilgai ir tikrai dieviname tai. Kiekvienas pasirodymas yra kitoks, tačiau apskritai publika Europoje visuomet labai – labai! – gerai mus sutinka. Akivaizdu, koncertai Čilėje yra šiek tiek kitokie – ten kiekvienas žino kiekvieną dainą, dainuoja kartu, taigi pasirodymai būna nuostabūs. Europoje į koncertus ateina daug smalsuolių, kurie nori išsiaiškinti, kokia tai grupė. Galbūt iš pradžių jie būna santūresni, tačiau ritmas juos įveikia ir jie atsipalaiduoja, pradeda šokti. Šiemet pirmą kartą grojome Turkijoje ir Graikijoje – nė neįsivaizdavome, kas ten laukia, tačiau pasirodymai buvo nepaprasti. Be to, tarp publikos visuomet būna keli čiliečiai, kurie padeda vakarėliui prasidėti!
– Daugelis jūsų dainų dedikuotos meilei, potraukiui, trumpai tariant – moterims. Jūsų muzika skamba pozityviai, net jei dainuojate apie pasibaigusią meilę. Kur jūs dedate visą liūdesį, pyktį ir nusivylimą? O gal pagrindinis muzikos tikslas, pagal jūsų filosofiją, – tai išskirtinai gera energija, gera nuotaika, geras vakarėlis?
– „Chico Trujillo“ yra vakarėlių grupė. Jos idėja yra pamiršti savo problemas, griebti gėrimą, griebti šalimais esantį žmogų ir prarasti visą kontrolę. Tai yra pagrindinė mūsų projekto filosofija.
Tamsios dainos? Oi, jų irgi turime. Yra dar vienas „La Floripondio“ projektas, – „El Bloque Depresivo“ – kurio visos dainos yra tamsios ir liūdnos. Jų tikrai turėtumėte pasiklausyti internete (šypsosi).
Taigi muzika mums padeda sukurti daug skirtingų nuotaikų, kiekviena daina leidžia idėjas pareikšti unikaliais būdais, todėl visąlaik kuriame skirtingas grupes ir naujus projektus – jie priklauso nuo to, ką norime perduoti visuomenei.
– Jūsų pirmas albumas vadinasi „Chico Trujillo y la Señora Imaginación“ (liet. „Chico Trujillo ir Ponia Vaizduotė“). Tik nesakykite, kad visos tos apdainuotos moterys ir istorijos, meilės raudos, abejonės ir sapnai yra pramanyti.
– Šiuo metu mūsų, suaugusių vyrų, ant scenos yra vienuolika; dar pridėkite mūsų techninius darbuotojus, vadybininkus, atributikos pardavėjus, rėmėjus, agentus. Taip pat tuos, kurie buvo mūsų grupės dalis praeityje. Būnant tarp visų šių žmonių nereikia daug vaizduotės. Tai nėra tik grupė, kuri groja, – mes esame didelė šeima, turinti virš 150 pasirodymų per metus. Viskas, kas gali nutikti, jau nutiko arba greitai nutiks. Mūsų gyvenimas yra dideli atrakcionų kalneliai, nuolat kylantys aukštyn ir aukštyn, kartu su pašėlusiomis sūpynėmis ir riksmais.
– Turiu prisipažinti, išsiverčiau nemažai jūsų dainų žodžių. Turbūt labiausiai mane prajuokino ši eilutė: „Aš pamačiau savo nuotaką, pavirtusią į sunkvežimį.“ Kiek humoras svarbus jūsų muzikoje?
– Didžioji dauguma mūsų dainų yra pripildytos humoro ir dviprasmybių. Dainų žodžiai iš pradžių atrodo paprasti, tačiau laikui bėgant klausytojas supranta tikrąją jų prasmę. Tai būdinga daugeliui cumbia dainų ir tai leidžia joms būti universalioms. Vaikai klauso šių dainų ir dievina jas, kai tuo pat metu vaikų tėvai ir seneliai girdi visiškai ką kita.
Cumbia muzika paveldėjusi žaismingumą, apie meilę ji kalba juoko forma ir ne pernelyg romantiškai. Tave paliko mergina? Gerai nusikratyta! Nereikia verkti – juk laukia kita mergina „ant sparnų“. Cumbia dainos yra apie gėrimą, šokius, meilę, tačiau visa tai pateikiama su geru humoru. Tai yra viena iš cumbia savybių, kurią labiausiai mėgstame.
– Tačiau jūsų grupės pavadinimas pasiklysta vertime. Mirštu iš noro sužinoti: ką reiškia jūsų grupės pavadinimas?
– Tai paprasta: Trujillo yra labai dažna pavardė. Ji gali priklausyti bet kam. Dar pridėkite prie to Chico – posakį, kuriuo taip pat apibūdiname daugelį žmonių. Čilėje kiekvienas identifikuojamas pagal tai, kaip atrodo: gordo, flaco, guaton, negro, pelao (liet. storas, liesas, putlus, juodas, plikas)... O štai chico tiesiog reiškia žemą ar mažą vyruką. Sudėkime visa tai kartu ir praktiškai apibūdinsime labai dažną asmenį – tiesiog vyruką gatvėje, kiekvieną vyrą, kuris yra... Chico Trujillo.
– Ar jūs turite kokių nors ritualų prieš ir po pasirodymų?
– Gerti – prieš, per ir po pasirodymo!
– Kokią publiką tikitės sutikti Lietuvoje? Ką turėtume daryti, kad per pasirodymą gautume visą jūsų energiją ir užkariautume jūsų simpatijas?
– Net neįsivaizduoju. Bet tegul ji būna pasiruošusi vakarėliui!
Gyvai išgirstu šią grupę galėsite rugpjūčio 2d. Kaune, „Combo“ terasoje prie upės ir rugpjūčio 3d. Vilniuje, Technikos bibliotekos kieme.
15min.lt tiesiogiai transliuos koncertą iš Vilniaus nuo 19.30val.
