Šių atlikėjų vardus tūkstančiai melomanų pirmiausia sieja su bene garsiausiu įrašų kompanijos ECM albumu „Officium“. Prieš 17 metų tiesiog susprogdinęs populiariosios muzikos rinką ir stulbinama komercine sėkme įrodęs, kad masinį susidomėjimą gali sukelti ne tik popmuzika, šis albumas iki šiol parduodamas milijoniniais tiražais.
„Dieviško grožio muzika, kurianti amžinybę“ – taip apie šį projektą ne kartą rašė kritikai. Čia susilieja Jano Garbareko improvizacijose besiskleidžiantis paslaptingas Norvegijos fiordų didingumas bei amžinybės dvelksmą atverianti Hilliardo ansamblio giedama viduramžių ir renesanso muzika. 1994 metais tik išleidus albumą „Officium“, jis iškart buvo parduotas daugiau kaip 1,5 milijono tiražu ir pelnė daugybę apdovanojimų. Milžiniška albumo sėkmė paskatino muzikantus kurti naujus projektus – 1999 metais ECM išleido panašaus pobūdžio albumą „Mnemosyne“. O visiškai neseniai, 2010–ųjų spalį, Garbarekas ir Hilliardo ansamblis parengė atnaujintą pirmojo albumo versiją „Officium Novum“, kurią balandžio mėnesį gyvai išgirs ir Vilniaus publika. Bilietai į šį koncertą platinami BILIETAI.LT sistemoje.
Legendinis džiazo atlikėjas Janas Garbarekas, ypač vertinamas dėl savito, šiaurietiško grožio saksofono tembro, tarptautinę karjerą pradėjo 1970 metais, kai pasirašė sutartį su vokiečių prodiuserio Manfredo Eicherio vadovaujama įrašų firma ECM. Jau jo pirmasis albumas „Afric Pepperbird“ (Afrikos pipirų paukštis) buvo laikomas sėkme. Vis dėlto pasauliniu mastu Garbareką išgarsino bendradarbiavimas su neprilygstamu amerikiečių pianistu Keithu Jarretu. Džiazo klasika laikomi tokie jų albumai, kaip „My Song“ (Mano daina) ir „Belonging“ (Ryšys). 1980 metais Garbarekas subūrė greitai išpopuliarėjusią grupę, su kuria koncertuoja iki šiol. Joje yra groję tokie meistrai, kaip gitaristai Billas Frisellas ir Davidas Tornas. Garbarekas yra nemažai koncertavęs ir su klavišininku Chicku Corea, trimitininku Donu Cherry, kitais džiazo grandais. Vis dėlto Jano Garbareko muzika labiau orientuota į vadinamąją „pasaulio muziką“ (world music), kai įkvėpimo semiamasi įvairių kultūrų, epochų ir kraštų muzikoje. Tad jo įrašų galima rasti ne tik džiazo, bet ir klasikos bei populiariosios muzikos „dešimtukuose“.
