„Vienas originaliausių Lietuvos kompozitorių“
Kaip teigė F.Latėnas, V.Bartulis – vienas originaliausių Lietuvos kompozitorių, o jo muzika – „šilta, graži, nėra skirta grynai techniniams ieškojimams. Ji visada skirta klausytojui ir klausytojo širdžiai.“
„Mes su juo kartu mokėmės ir kartu buvome visus tuos dešimtmečius. Tai buvo mano trys tikrieji draugai – Viktoras Gerulaitis, Algirdas Martinaitis ir V.Bartulis. Mūsų ketveriukė dalinosi savo sumanymais, rodydavome naujus kūrinius“, – pasakojo jis.
Tai, kad jo kūriniai turi išliekamąją vertę – svarbiausia, ką gali palikti kūrėjas.
Kokią įtaką padarė V.Bartulio muziką? „Apie indėlį sudėtinga pasakyti – jis yra grojamas, o jo muzika Lietuvoje – mylima. Tai vyks ir po jo. Tačiau tai, kad jo kūriniai turi išliekamąją vertę – svarbiausia, ką gali palikti kūrėjas. Manau, kad dar ilgai jo muzika skambės pas mus“, – teigė F.Latėnas.
Paklaustas apie svarbiausią V.Bartulio kūrinį, jis atsako: „Šalia stambių formų buvo iškalbi oratorija „Nelaimėlis Jobas“ simfoniniam orkestrui, chorui ir solistams. Tačiau mano širdžiai pats artimiausias – kamerinis kūrinys violončelei ir fortepijonui „Palydžiu iškeliaujantį draugą“. Tai yra <...> ir poetikos viršūnė. Kažkada pajuokavau – „Vidmantai, jeigu reikės, šį kūrinį panaudosiu kaip savo, o tu tą patį daryk su labiausiai patikusiu tau“, o jis sako: „Jeigu tau patinka – grok kiek nori“. Vėliau supratau, kad pas jį tokių kūrybinių viršūnių yra daug. Nes ir europinę muziką sunku įsivaizduoti be jo muzikos.“
Prisimena „neįtikėtiną humoro jausmą“
Prisimindamas kolegą, D.Katkus teigia: „Jis buvo nepaprastai išradingas kompozitorius, kurio kūryba pakeitė daug senesnių estetinių nuostatų. Jis užsiiminėjo ir performansais, jo operos buvo nepaprastai įdomios. Visa tai buvo pagrįsta muzikiniu pasauliu.“
D.Katkus prisimena „netikėtą V.Bartulio fantaziją“: „Galbūt nereikėtų apie tai dabar kalbėti, bet įsivaizduokite, viename savo kūrinyje jis gulėjo grabe Kauno Filharmonijoje, o ten grojo visokiausia muzika! Jis nebijojo nieko daryti!
Pirmąjį kartą jį pamačiau, kai jis dirbo savo performanse – Kompozitorių sąjungoje esančioje mažytėje sienelėje kepė kiaušinienė. Būtent iš taukštelėjimo į lėkštutę, šakutės – susidarė muzika. Visi buvome apstulbę. Tai žmogus, turintis neįtikėtiną humoro jausmą.“
D.Katkus yra grojęs nemažai V.Bartulio kūrinių: „Esu dirigavęs ir operą. Mūsų orkestrui jis rašė serijas, kurios vadinosi „I Like“. Pavyzdžiui, „I Like Schubert“, „I Like Vivaldi“, o vieną kartą mano jubiliejaus proga parašė „We Like Donatas Katkus“.
Popso scenoje nėra nė vieno, kuris galėtų nuvalyti jam batus.
Anot D.Katkaus, „V.Bartulis – labai geras žmogus. Jis niekada neturėjo jokių priešų, nebuvo įlindęs į jokias intrigas. Kiekvienam žmogui jis stengėsi padaryti kažką gero. Jis – neįtikėtinas tipas. Nors jis ir rašė įvairias kompozicijas, jo tradicinės kompozicijos – buvo puikios!“
„Mes netekome didelio talento. Žmogaus, kuris suvaidino didelį vaidmenį šiuolaikinėje lietuvių muzikoje. Net nerandu, su kuo galiu jį sulyginti. Popso scenoje nėra nė vieno, kuris galėtų nuvalyti jam batus!“ – sakė D.Katkus.
