Pokalbį, kurio tema „Teatras kaip pasiruošimas mirčiai“, ves teatrologė Ingrida Ragelskienė.
„Gyvenimas – negalvojimas apie gyvenimą. Tai kvėpavimas. O teatras yra neatsiejamas nuo gyvenimo“, – svarsto Benas Šarka.
„Nenumirk po mirties“: tai yra maldos eilutė iš „Kukučio baladžių“ – pirmojo Beno Šarkos spektaklio, sukurto 1988 metais. Įkvėptas dzen budistinės tylos, tarp eilučių slypinčios tiesos, noro prisiliesti prie poezijos paslapties ir absoliučios vidinės laisvės, Benas Šarka pradėjo savo teatrinį kelią.
„Legendos sklinda, kad pirmasis Beno Šarkos spektaklis buvo vienas įdomiausių kūrinių ir labai tikslių Martinaičio poezijos interpretacijų. Galima būtų teigti, kad bet kuris Šarkos spektaklio personažas ir iki šiandien atgyja būtent kaip Kukučio archetipas – kaimietis, pasimetęs mieste. Manau, tą ideologiją Benas iki šiol ir išlaiko, reaguodamas į aktualijas, fiksuodamas vartotojiškos visuomenės judesius spektaklyje „A-gu-gu“, kalbėdamas apie miestą ir jo legendas spektaklyje rusų kalba „Topor sosi“, bendraudamas su Stasiu Eidrigevičiumi jo hepeninguose, pasitelkdamas butoh šokį. Bet nuolat kvestionuojantis civilizaciją ir jos primestas normas“, – yra sakęs teatro kritikas Vaidas Jauniškis.
Kaip ir pernai, visi pokalbiai filmuojami ir dedami į internetinę erdvę – puslapį www.menufaktura.lt.
