Daugiau nei 40 fotografijų apima tris skirtingus menininkės sukurtus ciklus „Meteoritai“, „Rašysena, kelionė ant vandens“ ir „Bucurestiul Disparut“, taip pat eksponuojama lietuvių dailininkui M.K.Čiurlioniui paskirta „šviesos dėžė“, pavadinta „Simfonija tolimam kraštui“ ir fotografijos ciklas „Čiurlionis. Ezoterinė kelionė. 1875 m. – 1911 m.“.
Tarp parodos eksponatų – ir specialiai Kauno publikai skirti trys atvaizdai iš turistinio vadovo po Romą lietuvių kalba. Tai, anot I.Florescu, yra tarsi jungiamasis elementas tarp Lietuvos ir Italijos.
Paroda „Panardinta biblioteka“ – tarsi liudijimas apie menininkės įdėtas pastangas įamžinti daiktus, knygas patikint jūros srovėms.
Parodoje taip pat eksponuojami stendai su keturiomis knygomis-skulptūromis. Tai knygos, ištrauktos iš jūros, išdžiovintos ir įgijusios naują formą. Universalios menininkės kūrybą pristato ir du jos kolegų – Ottavio Celestino ir Claudia Ferri filmai „IF“. Juose atskleidžiama, kaip I.Florescu kūriniai gimsta ir eksponuojami.
Nesibaigiantis naujų formų ieškojimas
Pasak italų kūrėjos, pagrindinis jos įkvėpimas – vanduo. Jau pačiuose pirmuosiuose kūriniuose vanduo neabejotinai atliko pagrindinį vaidmenį. Ne išimtis ir parodoje „Panardinta biblioteka“ eksponuojami kūriniai. Kaip prisipažino pati I.Florescu, ji nuolat ieško naujų formų, siekia, kad jos kūriniai keltų klausimus. „Panardinta biblioteka“ būtent tokia ir kelia klausimus, ar įmanoma dalyvauti knygos krikšte arba klausytis gulbės giesmės žanrui, kuriam skaitmeninėje epochoje gresia išnykti?
I.Florescu gimė 1961 metais Asmaroje (Eritrėja) italės motinos ir anglo tėvo, turinčio rumuniškas šaknis, šeimoje. Prieš apsistojant Italijoje jai teko pagyventi Maroke, Prancūzijoje, Anglijoje ir Šveicarijoje. I.Florescu universitete baigė literatūros ir filosofijos studijas. Prieš dešimtmetį ji pradėjo fotografuoti ir iš karto sudomino kritikus ir publiką neįprastomis kūrinių formomis.
Išvysti Italų kūrėjos fotografijų parodą Kaune bus galima iki kovo 13 dienos.
