Spektaklyje, kurio scenografiją ir kostiumus kuria patys jo autoriai, scenoje bus daug judesio ir plastikos – pjesės autorė pati susirado Jurijų Smoriginą, pastebėjusi jį televizijos projekte „Aistringi šokiai“.
Pasak Emos Ashley, pjesė – tai pasakojimas apie vaiką, kuris dar negimęs buvo „nurašytas“. O gimęs jis buvo „nurašytas“ juo labiau. Šis vaikas buvo ir turėjo būti niekam nereikalingas. Jis to nežinojo, nesuprato, bet labai stipriai jautė, „kad yra taip“. Ir tas „taip“ jam netiko – jis jautė, kad tai nesiderina su jo prigimtimi.
„Gaiduko“ istorija – ėjimas į moterį. Eidamas į moterį, jis pradeda per savo patirtį suvokti, kas yra moteris. Moteris sukuria vyrą. Jis, bendraudamas su ja, galvodamas apie ją, jausdamas ją aplinkoje, per ją pradeda matyti gyvenimą ir pasaulį.
Todėl ir spektaklis – pasakojimas apie dievišką žmogaus prigimtį, kuri glūdi kiekviename iš mūsų ir yra pasirengusi veikti, tik ir laukianti mūsų ženklo. Tai pasakojimas apie galimybes, kurios pasireiškia kiekvieną akimirką.
Žinomas choreografas ir televizijos projektų dalyvis Jurijus Smoriginas sako naujuoju spektakliu norįs įrodyti, kad choreografija gali būti turtingesnė už režisūrą dramos teatre – net jei žiūrovas nepamatys jokių choreografinių judesių. Dramos scenoje debiutuojančio menininko nuomone, pjesė patraukli savo „šviežumu“, ji įrodo, kad tai kas sena – jausmai, gyvenimo tiesos – iš tikrųjų niekada nepasensta ir neišeina iš mados. Jam pjesės medžiaga – tai gyvenimas internate, žiūrėjimas pro jo langą, parkas aplink internatą, virėja, ir, aišku, pirmoji meilė.
„Mes per daug užsižaidėme su kančia ir skausmu. Man kartais norisi rėkti, žiūrint į savo artimųjų, savo vaiko, savo kolegų veidus – nuovargis. Ką mes darome ne taip, kad esame tokie pavargę? Ir kokia tai meilė, jei ją skleidžiame, o mums vis tiek negera? Dūstu nuo to, ką patiriu kiekvieną dieną būdamas žmogumi. Ir štai šitame dusulyje aš matau išeitį“, – apie vidinius vaidmens kūrimo motyvus spektaklyje „Gaidukas“ sakė aktorius Marius Jampolskis.
