Paroda „Dieveniškių kraštas. 1951-ųjų ekspedicija“ – LNDM ir Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centro projekto „Šalčios žemė: praeitis atverta ateičiai“ antroji dalis. Pirmoji projektui skirta paroda „Gamtos grožio pakylėtos“ vasarą ir visą rugsėjį buvo eksponuojama Jašiūnų dvaro sodybos svirne. Ji supažindino su žymiausios Mažosios Lietuvos savamokslės dailininkės Lidos Meškaitytės ir Vilniaus krašto tapytojos Anos Krepštul kūryba.
Parodoje – kasdienybė, kuri neišliko
Parodoje „Dieveniškių kraštas. 1951-ųjų ekspedicija“ lankytojai susipažins su XIX a. antros pusės – XX a. pirmos pusės etninės kultūros objektais – sodybų, gamtovaizdžio, architektūros, namų apyvokos reikmenų nuotraukomis, jų piešiniais, brėžiniais, vien Šalčininkų kraštui būdingų raštų audiniais.
Pirmosios LNDM ekspedicijos liaudies menui tirti ir rinkti pradėtos rengti tuoj po Antrojo pasaulinio karo. Jos buvo daugiau žvalgomojo pobūdžio, o nuo 1951 m. prasidėjo rimtas nuoseklus darbas. Pirmąją tokią ekspediciją muziejus surengė Poškonių ir Dieveniškių apylinkėse. Savo archajiška buitimi bei įdomiomis tarmės ir kalbos ypatybėmis ši dabar iš trijų pusių Baltarusijos supama Lietuvos teritorija visada domino tyrinėtojus.
„Dieveniškių kraštas ekspedicijai buvo pasirinktas dėl tuo metu vis dar puoselėtų archajiškų gyvenimo formų. Kuo „biednesnis“ kraštas, tuo jis turtingesnis etnografams“, – pasakoja viena parodos kuratorių, LNDM Rinkinių apskaitos, tyrinėjimo ir saugojimo centro Liaudies meno skyriaus vadovė Dalia Bernotaitė-Beliauskienė.
Ekspedicijai vadovavo tuometinė Liaudies meno skyriaus vedėja Akvilė Mikėnaitė (1912–2001). Ji į ekspediciją išvyko su būreliu studentų, nes Vilniaus universitete buvo atsakinga už studentų etnografų praktiką.
„Muziejus tuo metu neturėjo nei transporto, nei profesionalaus fotografo, trūko anketų aprašomajai medžiagai rinkti, popieriaus brėžiniams, o svarbiausia – nebuvo lėšų eksponatams pirkti. Todėl iš ekspedicijos parsivežta nedaug eksponatų – penkios dovanotos juostelės, du skariniai ir kelios dešimtys skiaučių“, – pasakoja D. Bernotaitė-Beliauskienė pridurdama, kad iš ekspedicijos dalyviai įdomiausius radinius dokumentavo.
Brėžiniuose ir piešiniuose du architektūros studentai užfiksavo beveik 200 pastatų, jų puošybos elementų, interjero, baldų dekoro pavyzdžių. Buvo užrašyta įvairių objektų vietinė terminologija. Surinkta aprašomoji medžiaga sudaro daugiau nei 250 puslapių.
Šioje ekspedicijoje taip pat daug fotografuota. Fotoaparatu spragsėjo tuomet tik pradėjęs dirbti jaunas muziejininkas, vėliau – vienas žymiausių Lietuvos etnologų Vacys Milius (1926–2005). Daugiausia dėmesio jis skyrė architektūrai, fiksavo šio krašto žmonių gyvenimo ypatumus. Pro jo objektyvą neprasprūdo ir audiniai.
Parodoje pristatomi eksponatai sudomins ir vietinius gyventojus, ir krašto svečius
Pasak parodos kuratorės, Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centro etnografijos specialistės Ilonos Tunevič, paroda „Dieveniškių kraštas. 1951-ųjų ekspedicija“ bus įdomi ir nepažįstantiems Šalčininkų krašto, ir žmonėms kilusiems iš šio krašto, čia gyvenantiems. Ir ypač pastariesiems. „Žmonės pamatys nuotraukose užfiksuotus senuosius namus, interjero detales, lovatieses, audinių ir jų raštų pavyzdžius ir kas įdomiausia, kad lankytojai galės atpažinti save ar pažįstamus žmones senose nuotraukose“, – pasakoja I.Tunevič.
D.Bernotaitė-Beliauskienė mano, kad vieni įdomesnių parodoje pristatomų audinių – Pietrytinei Dzūkijai būdingi skariniai. Jie siūti iš likusių galų, iškirpus iš staklių drobę, rečiau – keturnytį ruoželinį audinį. Viename gale iš likusių metmenų siūlų išpindavo pinikus, Dieveniškių apylinkėse vadinamus karūnkomis.
Šių pinikų raštai – įvairūs. Moterys mėgo išpinti rombelius, kuriuos vadino skrynutėmis, smulkių skylučių raštą – lietuką, trijų akučių raštą – kiškio pėdelą ir į kryputę sudėliotą lenciūgėlį.
Namuose moterys turėjo po kelis skarinius. Vienais šluostėsi rankas, veidą, kitais uždengdavo maistą: prariektą duonos kepalą, pieno puodynę. Susiruošusios į laukus dirbti, į skarinius susidėdavo pietus. Į vestuves, krikštynas ar kitas šventes eidamos moterys į gražiausius skarinius įsirišdavo sūrį, pyragą.
Parodoje – dalis įspūdingos LNDM liaudies meno kolekcijos
Šiandien Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugoma apie 30 tūkst. vaizduojamojo ir taikomojo liaudies meno eksponatų, maždaug tiek pat kryžių, koplytėlių, kaimų kapinaičių, sodybų, įvairių buities dirbinių, audinių, drabužių ir t. t. nuotraukų ir negatyvų. Didžiąją senųjų rinkinių dalį sudaro ekspedicijose surinkti dirbiniai. Dalis šių eksponatų ir bus pristatyta parodoje „Dieveniškių kraštas. 1951-ųjų ekspedicija“.
Paroda „Dieveniškių kraštas. 1951-ųjų ekspedicija“, Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centre (Vilniaus g. 48, Šalčininkai) atidaroma 2023 m. spalio 6 d., 14 val., veiks iki lapkričio 30 d.
Parodos rengėjai: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centras
Parodos kuratoriai: Dalia Bernotaitė-Beliauskienė, Daiva Beliūnienė, Žydrė Petrauskaitė, Ilona Tunevič
Parodos dizainerė Ilona Tunevič
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Šalčininkų rajono savivaldybė
