Nors poetas iš Vilniaus išvyko prieš trisdešimt šešerius metus, ryšys su miestu nenutrūko. Iki emigracijos Vilnius poeto eilėse suskambo neišvengiama išsiskyrimo gaida, o gyvendamas svetur ne kartą į jį sugrįždavo savo eseistine kūryba.
J. Brodskis yra pasakęs: „Kiekvienas didis poetas turi savąjį, vidinį, idiosinkratinį landšaftą, kurio fone sąmonėje – arba, ko gero, pasąmonėje – skamba jo balsas. Milošui – tai Lietuvos ežerai ir Varšuvos griuvėsiai. Pasternakui – Maskvos užkiemiai su ieva, W. H. Audenui – industrinė Vidurinioji Anglija (Midland), Mandelštamui – graikų – romėnų – egiptiečių portikų bei piliastrų koliažas, įteigtas Peterburgo architektūros. Turi tokį peizažą ir Venclova. Venclova – šiaurės poetas, gimęs ir užaugęs Baltijos pajūryje, jo peizažas monochrominis, vyrauja pilkos ir niūrios spalvos, taigi tiesiog šviesa iš viršaus, sutirštėjusi iki tamsumos. Atvertęs puslapį, skaitytojas atsidurs šiame peizaže...“.
Poeto rinkiniuose kalbantys eilėraščiai jungiasi, skaidosi, moduliuojasi į skirtingus ženklus, sumuojančius kalbą, literatūrą, istoriją ir žmogų. Kokias sumas sudėlios vakaro atlikėjai – sužinosite atėję. Kokias ribas Šiaurės ir Vakarų trajektorijose žymės garsas ir žodis? Eksperimentine muzika įgarsinta T. Venclovos poezija skambės pirmą kartą.
Eglė Špokaitė – aktorė. Baigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademiją vaidino Panevėžio dramos teatre, trupėse „Utopija“, „No theatre“ ir kt.
Lukas Devita – vienas pirmųjų Lietuvoje psichodelinio folk stiliaus dainų autorius-atlikėjas, taip pat įvedęs kosminę bei misticizmo tematiką.
Renginys nemokamas.
