Savivaldybė dabartinę tvarką kritikuoja
Kaip teigiama Vilniaus miesto savivaldybės 2011–2020 m. kultūros strategijos gairėse, savivaldybės biudžetas kultūrai skiriamas pagal programą „Kultūros veiklos plėtra ir jos vaidmens bendruomenės gyvenime stiprinimas“, o vieno projekto įgyvendinimui negali būti skiriama didesnė nei 5000 Lt (1448 eur) suma.
Tai, kaip anksčiau Vilniaus miesto savivaldybė skirdavo dotacijas arba kaip ji bendraudavo su kultūros įstaigomis, kaip jos atsiskaitydavo už savo veiklą – visas šitas modelis gali būti daug geresnis negu buvo iki tol, – sakė V.Mitalas.
Sprendimo priėmimo schemoje minimi net 7 nariai: Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komitetas, Lėšų skyrimo komisija, Administracijos direktorius, Ekspertų komisija, Kultūros, sporto ir turizmo departamento direktorius, Vokų atplėšimo komisija bei Kultūros ir meno skyrius, o prie pagrindinių paraiškų vertinimo kriterijų minimas projekto aktualumas ir reikšmė bendruomenei, novatoriškumas, biudžeto tikslingumas bei tikslinių grupių poreikių pagrindimas.
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininko Vytauto Mitalo, šios strategijos įgyvendinimas yra kritikuotinas.
„Tai, kaip anksčiau Vilniaus miesto savivaldybė skirdavo dotacijas arba kaip ji bendraudavo su kultūros įstaigomis, kaip jos atsiskaitydavo už savo veiklą – visas šitas modelis gali būti daug geresnis negu buvo iki tol“, – sakė V.Mitalas, atkreipdamas dėmesį, jog minėtoji strategija iki galo įgyvendinta nebuvo.
Komiteto pirmininkas teigia, jog kai kurios korekcijos buvo atliktos dar praėjusių metų rudenį, tačiau šiuo metu siekiama sukurti aiškią sistemą, kaip savivaldybei pavaldžios institucijos bei įstaigos, gaunančios dotacijas, turėtų atsiskaityti už įgyvendintus projektus bei savo vykdomą veiklą.
Didiesiems projektams – tiesioginis finansavimas
„Norime sukurti kriterijus, kurie leistų įvertinti vieno ar kito renginio naudą vilniečiams, jo mastą ir tarptautiškumą. Kad didieji kultūros renginiai ir projektai, pvz. Oskaro Koršunovo teatras (OKT) arba „Kino pavasaris“ ir „Scanorama“, vykstantys Vilniaus mieste ir nešantys didelę naudą Vilniaus gyventojams, būtų įrašyti į savivaldybės biudžetą, o mažesni renginiai turėtų galimybę dalyvauti projektų konkursuose“, – pasakojo V.Mitalas, atkreipęs dėmesį, jog sprendimą, kurie renginiai būtų finansuojami tiesiogiai iš savivaldybės biudžeto, priimtų miesto taryba.
OKT Vilniaus savivaldybė remia pagal konkursą Vilniaus miesto teatro vardui gauti. Konkurse niekas nebesiryžta dalyvauti, nes puikiai žino, kad OKT laimės, – teigė V.Mitalas.
V.Mitalas teigia, jog dabartinė sistema – chaotiška.
„Įvairios dar tik atsirandančios menininkų iniciatyvos konkuruoja su dideliais, tarptautinį mastą pasiekusiais festivaliais.
OKT Vilniaus savivaldybė remia pagal konkursą Vilniaus miesto teatro vardui gauti. Konkurse niekas nebesiryžta dalyvauti, nes puikiai žino, kad OKT laimės. Savivaldybės parama OKT, viena vertus, teisinga, nes, mano manymu, OKT turėtų būti labai svarbus kultūros žaidėjas Vilniaus mieste.
Tačiau nevadinkime to konkursu, jei mažesni teatrai, kurie net nepretenduotų į didelę sumą, čia net nesiryžta dalyvauti. Tuomet konkursas nebetenka konkurso prasmės“, – sakė V.Mitalas.
Pasak jo, norint išvengti tokių situacijų, siekiama, kad kiekviena menų šaka turėtų po vieną ar po du didelius miesto renginius, kuriuos savivaldybė finansuotų tiesiogiai. Šias permainas siekiama pradėti jau šį rudenį, artėjant biudžeto svarstymams, kai ir bus aptarti nauji finansavimo kriterijai.
Svarbiausia – bendradarbiavimas
Iš dalies panaši finansavimo sistema šiuo metu įgyvendinama Lietuvos kultūros taryboje – tęstiniai tarptautiniai meno renginiai gauna trimetį finansavimą.
Renginių sąrašas yra tvirtinamas kultūros ministro, o kasmet teikiamos renginių paraiškos yra vertinamos atsižvelgiant į įvykusių projektų ataskaitas, meninę vertę, inovatyvumą, aktualumą, sklaidą, įgyvendinimo sudėtingumą bei papildomus finansavimo šaltinius.
2016 m. Kultūros taryba finansavo 17 tęstinių tarptautinių kultūros projektų.
Pasak J.Tertelio, ypač svarbu, kad savivaldybė prieš priimdama naują tvarką bendradarbiautų su kultūros sektoriumi ir tartųsi su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Pasak Kultūros vadybininkų asociacijos pirmininko Jono Tertelio, tokį projektų diferencijavimo modelį vienareikšmiškai vertinti sunku: „Ilgalaikis finansavimas projektams, viena vertus, yra gerai, kita vertus, nelabai. Organizatoriams lengviau galvoti apie kelerius metus iš anksto – ir projekto tęstinumo, ir kaštų taupymo prasme tai gali būti kur kas efektyviau. Tačiau naujiems festivaliams bei projektams, net ir augantiems kaip ant mielių, patekti į tokį sąrašą sunku. Kita vertus, senųjų ir naujųjų konkurencija iš dalies yra nelygiavertė“, – sakė J.Tertelis.
Pasak jo, ypač svarbu, kad savivaldybė prieš priimdama naują tvarką bendradarbiautų su kultūros sektoriumi ir tartųsi su nevyriausybinėmis organizacijomis.
„Tačiau pats faktas, kad žmonės kažką daro, visada yra sveikintinas, nes apie kultūrą mažai kas galvoja“, – teigė J.Tertelis.
