Sužinojęs, kad „tvarkiečiai“ palaikytų jo kandidatūrą, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas buvo nustebęs.
Šiuo metu, regis, ir Seimas, ir prezidentūra, ir teisininkų bendruomenė supranta, kad situacija, kai daugiau nei pusę metų Generalinė prokuratūra neturi tikrojo vadovo, yra nenormali.
Kai Seimas nepritarė ir antrajai prezidentės pasirinktai kandidatūrai į generalinius prokurorus, iš karto pasigirdo kalbos apie tai, kad reikėtų sugrįžti prie atviro balsavimo, tvirtinant generalinį prokurorą. Esą tai sutrukdytų parlamentarams slapukauti ir dangstytis slaptu balsavimu.
J.Sabatauskas, pasidomėjęs, kaip vyksta generalinio prokuroro skyrimas kitose Europos Sąjungos šalyse ir JAV, prabilo apie tai, kad galbūt reikėtų keisti Prokuratūros įstatymą ir suteikti galimybę generalinio prokuroro kandidatūrą Seimui siūlyti vyriausybei arba kitai vykdomosios valdžios institucijai.
Tačiau ar, pradėjus taisyti įstatymus arba peržengus valdžių subordinacijos principus, situacija dėl generalinio prokuroro skyrimo nesusikomplikuos dar labiau? Gal vis dėlto būtų paprasčiau, jei pagaliau prezidentūra ir Seimas pradėtų bendradarbiauti ir tartis dėl generalinio prokuroro kandidato paieškų?
Situacija – jau nenormali
„Konstitucija preziumuoja, kad visos valdžios institucijos yra sukomplektuotos ir veikia. Tai, kad iki šiol nepaskirtas generalinis prokuroras, nėra gerai. Juk ir Konstitucija reikalauja, kad Generalinei prokuratūrai vadovautų generalinis prokuroras, o ne jo pavaduotojas.
Tačiau šiame procese dalyvauja Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Lietuvos Respublikos Seimas. Abi šios institucijos turėtų bendradarbiauti, kad rastų bendrą sprendimą. O tam reikia ir pasitarimų, ir susitarimo“, – vertindamas susidariusių situaciją dėl generalinio prokuroro skyrimo, kalbėjo buvęs Konstitucinio Teismo vadovas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius.
Nors Konstitucijoje nenurodyta, per kiek laiko turi būti paskirtas naujas generalinis prokuroras, situacija, kai taip ilgai tokiai svarbiai valdžios institucijai vadovauja laikinas vadovas, nėra normali ir ji, pasak V. Sinkevičiaus, neturėtų dar ilgiau užsitęsti.
„Nesinorėtų, kad pasitvirtintų anksčiau nuskambėjusios prognozės, kad naujas generalinis prokuroras gali būti paskirtas tik 2017 m. pradžioje, kai pradės dirbti naujas Seimas. Konstitucijoje yra įteisintas atsakingo valstybės valdymo principas, reikalaujantis iš prezidento, Seimo ir vyriausybės, vykdant savo įgaliojimus, elgtis atsakingai. Taigi prezidentė, teikdama Seimui generalinio prokuroro kandidatūrą, turėtų pasiūlyti tokią kandidatūrą, kuri nekeltų jokių abejonių.
Seimas irgi privalėtų elgtis atsakingai: jeigu kandidatūra tikrai tinkama, nereikėtų jai nepritarti šiaip sau arba dėl to, kad norisi įgelti prezidentei. Dabartinė situacija, kai Generalinė prokuratūra neturi vadovo, ilgai tęstis nebegali, ir naują generalinį prokurorą derėtų paskirti dar šios kadencijos Seimui“, – svarstė V. Sinkevičius.
Reikėtų platesnės diskusijos
„Galima vertinti įvairiai, bet aš būčiau linkęs vertinti pozityviai“, – sakė J. Sabatauskas, paklaustas, kaip vertina „tvarkiečių“ idėją siūlyti jį į generalinio prokuroro postą.
Jis taip pat teigė, jog tokias iniciatyvas galima būtų vertinti ir kaip pasiūlymą pradėti svarstyti kandidatūras į generalinio prokuroro postą plačiau – ne tik tarp prezidentės patarėjų, bet ir kitose struktūrose.
„Bet manau, kad jau atėjo laikas pasvarstyti ir galimybę, kad generalinio prokuroro kandidatūrą Seimui teiktų ne prezidentas, o vyriausybė arba kuri nors kita vykdomosios valdžios institucija. Dabar pats prezidentas pasiūlo generalinio prokuroro kandidatūrą, pats, Seimui pritarus, ir skiria“, – kalbėjo J.Sabatauskas.
Jeigu jo siūlymai susilauktų palaikymo, reikėtų taisyti Prokuratūros, o gal ir Vyriausybės įstatymus, kas pareikalautų nemažai laiko. Tai generalinio prokuroro skyrimą nukeltų dar tolimesniam laikui.
Artėjama prie aklavietės
„Tarpinstitucinis bendradarbiavimas mūsų pusiau prezidentinėje respublikoje nėra toks paprastas, nes priklauso nuo politinių jėgų išsidėstymo. Kita vertus, situaciją aštrina artėjantys rinkimai. Vis dėlto [prezidentūrai ir Seimui] reikėtų ieškoti sąlyčio taškų. Aptarti generalinio prokuroro kandidatūrą derėtų ir su valdančiąja dauguma, ir su opozicija. Viešai prokuroro skyrimo procedūrai Seime reikėtų ryžtis tik tada, kai jo kandidatūra niekam nebekelia abejonių“, – svarstė politologė Jūratė Novagrockienė.
Vertindama jau senokai politiniuose kuluaruose vykstančias diskusijas, jog prezidentūra ir Seimo opozicija siekia, kad naujasis generalinis prokuroras būtų rastas ne iš prokuratūros sistemos, o valdančioji dauguma, atvirkščiai, norėtų, kad Generalinės prokuratūros vadovu taptų patyręs ir autoritetingas prokuroras, politologė pastebėjo: „Aklavietės sukūrimas prie gero neatves, o prie jos jau artėjama. Todėl reikia ieškoti kompromisų, kurie yra efektyvios politikos ir demokratijos pamatas.“
Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė LRT.lt sakė, kad šiuo metu prezidentė dėl kandidato į generalinio prokuroro postą tariasi su teisininkų bendruomene, konsultuojasi su Seimo frakcijomis. Tačiau jų vadovai teigė, jog dar nesulaukė prezidentūros atstovų kvietimo pasitarti.
