Saigų išsaugojimo aljansas balandžio viduryje paskelbė, kad paslaptis galiausiai išaiškinta, rašo iflscience.com. Ištirta, kad iki tol daug sveikatos problemų gyvūnams nekėlusi bakterija staiga tapo mirtina. Visgi dar negalima atsakyti į klausimą, kodėl įvyko tokia bakterijos transformacija.
Kai praėjusiais metais tyrėjai pastebėjo mirusius ar mirštančius gyvūnus Kazachstano laukuose, iš pradžių nebuvo suvokta šios nelaimės masto. Tuomet per kelias dienas rasta tūkstančiai negyvų saigų. Skaičiuojama, kad staiga išmirė 88 proc. Kazachstane gyvenusių šių žinduolių. O tai – apie 70 proc. visos šių nykstančių gyvūnų populiacijos.
Ilgai ir nuosekliai tyrinėjus kritusius gyvūnus buvo prieita prie tos pačios išvados skirtingose laboratorijose – kalta bakterija Pasteurella multocida. Ši bakterija natūraliai gyvena gyvūnų kvėpavimo takuose ir paprastai neturi jokio poveikio jų sveikatai. Tačiau dėl kažkokios priežasties ji tapo mirtina, ir saigos staiga išmirė nuo hemoraginės septicemijos.
Šios ligos simptomai – karščiavimas, problemos su seilių sulaikymu, kvėpavimu. Gyvūnas miršta per 24 valandas.
Ši liga yra žinoma, ja gali susirgti ir naminiai gyvūnai, tačiau mokslininkus nustebino tai, kad Kazachstane jos mirtingumas buvo beveik 100 proc. Kodėl beveik visos ja užsikrėtusios saigos išmirė, dar neaišku.
Mokslininkus nustebino tai, kad Kazachstane šios ligos mirtingumas buvo beveik 100 proc.
Mokslininkai svarsto, kad tam įtakos galėjo turėti tuo metu buvusios neįprastos oro sąlygos, dėl kurių gyvūnai tapo pažeidžiamesni. Daug kritusių gyvūnų buvo patelės, neseniai atsivedusios palikuonių.
Saigų išsaugojimo aljansas teigia, kad tyrimas tebevyksta, ir mėginama atsakyti į dar likusius klausimus.
Prieš šį masinį išmirimą saigų pasaulyje buvo apie 300 tūkst. Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje saigų populiacija siekė milijoną, tačiau ji greitai smarkiai sumažėjo, kai net „World Wildlife Fund“ tradicinėje medicinoje paragino dažniau naudoti saigų, o ne raganosių ragus.
