„Žinoma, astronautai galėtų gyventi šioje aplinkoje“, – teigė tyrėjas Donas Hassleris, valdantis „Curiosity“ radiacijos įvertinimo detektorių.
Nuo rugpjūčio, kada „Curiosity“ nusileido Marse, šiuo įrenginiu buvo matuojamas radiacijos lygis planetos paviršiuje. Paaiškėjo, kad jis yra maždaug toks pat, kokį patiria TKS dirbantys astronautai, praneša Space.com.
Radiacija raudonosios planetos paviršiuje yra maždaug perpus mažesnė už tą, kurią „Curiosity“ patyrė devynis mėnesius trukusio skrydžio į Marsą metu.
Taigi nors Marso atmosferos tankis sudaro vos šimtąją dalį Žemės atmosferos tankio, ji suteikia reikšmingą apsaugą nuo pavojingų kosminių dalelių (Marse nėra ir magnetinio lauko, kuris Žemei suteikia papildomą apsaugą). Dėl Marso atmosferos tankio pokyčių dienos bėgyje ji padidėja ar sumažėja 3–5 procentais.
D.Hassleris pabrėžė, kad svarstant siųsti astronautus į Marsą svarbiausia bus atsižvelgti į bendrą radiacijos dozę, kurią jie patirs ne tik dirbdami šios planetos paviršiuje, bet ir keliaudami į ją bei grįždami į Žemę.
Taip pat dar nėra aišku, kokią įtaką radiacijai turi didelės Saulės audros, galinčios išspjauti didelį kiekį elektringųjų dalelių į kosminę erdvę. Skrydžio į Marsą metu „Curiosity“ sykį kirto tokį elektringųjų dalelių „debesį“, tačiau Marso paviršiuje to patirti dar neteko.
Domitės mokslo ir informacinių technologijų naujienomis? Prisijunkite prie Mokslas.IT socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Google+“ ir „Twitter“. Patirkite netikėtų atradimų!
