Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Astronomai rado „seniausią“ 13,6 mlrd. metų amžiaus žvaigždę

Žvaigždės
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Žvaigždės
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Australijos astronomai sekmadienį pranešė atradę 13,6 mlrd. metų senumo žvaigždę, kuri yra seniausiai iš iki šiol ištirtų.

Mokslininkų nuomone, ta žvaigždė susidarė praėjus tik porai šimtų milijonų metų po Didžiojo sprogimo, sukūrusio Visatą.

Ankstesnė pretendentė į seniausiosios titulą yra maždaug 13,2 mlrd. metų žvaigždė. Šiuos du objektus Europos ir JAV tyrėjų grupės aprašė 2007 ir 2013 metais.

Požymis, bylojantis, kad ta žvaigždė yra tokia sena, yra bet kokio aptinkamų geležies pėdsakų nebuvimas žvaigždės skleidžiamos šviesos spektre, – rašo S.Kelleris.

Kanberoje įsikūrusio Australijos nacionalinio universiteto astronomas Stefanas Kelleris sakė, kad ta ilgaamžė žvaigždė yra gana arti mūsų – kosmoso mastais.

Ji priklauso mūsiškei Paukščių Tako galaktikai ir yra už maždaug 6 tūkst. šviesmečių nuo Žemės. Žvaigždžių kataloguose ji įvardijama kaip SMSS J031300.36-670839.3.

„Požymis, bylojantis, kad ta žvaigždė yra tokia sena, yra bet kokio aptinkamų geležies pėdsakų nebuvimas žvaigždės skleidžiamos šviesos spektre“, – S.Kelleris rašo elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP.

Tuojau po Didžiojo sprogimo Visatoje tebuvo vandenilio, helio ir šiek tiek ličio, aiškino mokslininkas.

Visi kiti dabar egzistuojantys elementai susidarė supernovose – itin masyviose žvaigždėse, kurių gyvavimą užbaigia galingas sprogimas. Per tokius sprogimus susidaro dujų ir dulkių debesys, iš kurių gali įsižiebti naujos žvaigždės.

Šis nesibaigiantis „perdirbimo“ procesas suteikia įdomų įrankį astrofizikams.

Vienas iš būdų nustatyti žvaigždės amžių yra geležies kiekis, kuris didėja kiekvienoje iš naujo susidariusioje žvaigždėje.

Juo žvaigždės šviesos spektre stipresnės geležies linijos, juo senesnis yra šviesulys.

Ši žvaigždė buvo atrasta Australijos nacionalinio universiteto teleskopo „SkyMapper“ observatorijoje, vykdančiu penkerius metus truksiantį Pietų pusrutulio dangaus šviesulių tyrimus.

SMSS J031300.36-670839.3 veikiausiai susidarė iš medžiagos, susidariusios mažos energijos supernovoje, kurios masė buvo apie 60 kartų didesnė negu Saulės, rašoma straipsnyje, paskelbtame žurnale „Nature“.

Atliekant ankstesnius tyrimus buvo atrastos keturios kitos žvaigždės, taip pat pasižyminčios itin mažu geležies kiekiu.

Mokslininkų nuomone, tokio tipo supernovos atliko itin svarbų vaidmenį, formuojantis žvaigždėms ir galaktikoms ankstyvojoje Visatoje.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT