Ženklų apie tai, kad Marse kadaise galėjo tyvuliuoti vanduo, būta ir anksčiau, tačiau naujos uolienų ir grunto nuotraukos yra iki šiol stipriausias to įrodymas. Jose galima pamatyti įvairaus dydžio akmenų – nuo smėlio smiltelės iki golfo kamuoliuko dydžio. Tai rodo, kad juos veikiausiai sunešė vandens srovė, o ne vėjas, praneša Dailymail.co.uk.
Nors „Curiosity“ atidžiai netyrinėjo šių uolienų sudėties, NASA mokslininkus įtikina vien gautos nuotraukos.
NASA nuotr./Marso (kairėje) ir Žemės grunto palyginimas |
Kiek laiko Marso paviršiuje buvo vandens, neaišku, bet spėjama, kad tai galėjo trukti tūkstančius ar net milijonus metų.
„Curiosity“ į Marsą buvo nuskraidintas siekiant išsiaiškinti, ar šioje planetoje kada nors galėjo egzistuoti gyvybė. Remiantis ankstesnėmis planetos nuotraukomis, darytomis iš kosmoso, spėta, kad į šį klausimą gali padėti atsakyti Geilo krateris, esantis netoli ekvatoriaus. Manoma, kad čia galima rasti vandens pėdsakų, o remiantis grunto tyrimais, tikimasi nustatyti, ar čia galėjo gyventi mikrobai ar kitos primityvios gyvybės formos.
Šiuo metu Marsas yra užšalusi dykuma, bet ankstesni geologiniai tyrimai parodė, kad ši planeta anksčiau galėjo būti šiltesnė ir drėgnesnė.