„Žinoma, tada sėdėjau prie vairo ir neturėjau prieigos prie interneto. Tačiau grįžęs namo paieškojau informacijos ir nusprendžiau, kad ji bus įdomi platesnei skaitytojų auditorijai“, – teigia F.Cainas.
Bet prieš šokant prie tiesaus atsakymo, žvilgtelėkime į mūsų Saulę – kad geriau pajustume mastelį. Gimtosios mūsų žvaigždės skersmuo yra apie 1,4 mln. km. Tokį nuotolį sunku suvokti ir įsivaizduoti. Žvaigždė sudaro 99,9 proc. Saulės sistemos medžiagos. Taigi visoms planetoms, palydovams, nykštukinėms planetoms, asteroidams ir kitiems Saulės sistemos kūnams lieka tik 0,1 proc. Į Saulę nesunkiai būtų įmanoma sutalpinti milijoną Žemių.
Norėdami palyginti didesnes ir mažesnes žvaigždes, astronomai naudoja sąvokas „Saulės skersmuo“ ir „Saulės masė“. Saulės spindulys – 690 tūkst. km. Saulės masė – 2 x 10^30 kg (arba 2 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 kg).
Viena garsi ir didžiulė mūsų galaktikos žvaigždė – milžinė Laivo Kilio Eta – nuo mūsų nutolusi maždaug per 7,5 tūkst. šviesmečio. Ji sveria 120 Saulės masių. O už mūsiškę žvaigždę šviesesnė milijoną kartų.
Nuo daugelio žvaigždžių pučia vadinamasis saulės vėjas, dėl kurio žvaigždė po truputį netenka savo masės. Tačiau Laivo Kilio Eta yra tokia milžiniška, kad kasmet dėl saulės vėjo netenka masės, kuri prilygtų 500 Žemių. Kai žvaigždė netenka tiek masės, astronomams labai sunku nustatyti, kur yra tikroji materiali žvaigždės riba ir kur prasideda žvaigždės vėjo zona. Astronomai mano, kad Laivo Kilio Etos spindulys yra 250 kartų ilgesnis už Saulės spindulį.
Dar viena intriguojanti detalė: Laivo Kilio Eta gana greitai turėtų sprogti ir virsti viena įspūdingiausių supernovų, kokias tik žmonijai yra tekę matyti.
Tačiau masyviausia žvaigžde visatoje laikoma R136a1, spindinti Didžiojo Magelano Debesies galaktikoje. Atrodo gana kontroversiškai, tačiau astronomai yra linkę manyti, kad jos masė Saulės masę viršija 265 kartus. Astronomams tai yra nemenkas galvosūkis, kadangi teoriškai didžiausios žvaigždės neturėtų būti masyvesnės už Saulę daugiau nei 150 kartų. O ir jos egzistavo tik ankstyvoje visatos jaunystėje, kai žvaigždės būdavo sudarytos iš vandenilio ir helio, likusio po Didžiojo sprogimo. Manoma, kad R136a1 susiformavo susiliejus keletui masyvių žvaigždžių. Vargu ar bereikia sakyti, kad bet kurią akimirką ji gali detonuoti ir virsti hipernova.
Bet žvilgtelėkime į gerokai arčiau (tik maždaug už 650 šviesmečių) esančią Betelgeizę. Puikiai žinoma ir ne sykį Technologijos.lt aprašyta žvaigždė, įsikūrusi įspūdingojo Oriono žvaigždyno petyje. Raudonosios supermilžinės spindulys siekia 950–1200 Saulės spindulių. Jei ši žvaigždė atsidurtų Saulės sistemos centre, ji savo paviršiumi liestųsi prie Jupiterio orbitos.
Tačiau toks dydis – niekis. Didžiausia astronomams žinoma žvaigždė yra Didžiojo Šuns VY (VY Canis Majoris). Raudonoji hipermilžinė žioruoja Didžiojo Šuns žvaigždyne, o nuo Žemės nutolusi per 5 tūkst. šviesmečių. Minesotos universiteto profesorė Roberta Humphreys neseniai apskaičiavo, kad ji yra maždaug 1 540 kartų didesnė už Saulę. Atsidūrusi Saulės sistemos centre, ji niekaip netilptų net ir Saturno orbitoje.
Ši žvaigždė kol kas yra didžiausia iš visų mums žinomų žvaigždžių. Tačiau vien Paukščių Tako galaktikoje gali būti dešimtys žvaigždžių, kurios galbūt net ir didesnės už Didžiojo Šuns VY. O jų nematome per mūsų galaktikos disko dulkes ir dujas.
Visgi kokio dydžio žvaigždė galėtų būti didžiausia ne Paukščių Take, o visoje visatoje? Mums ją rasti ir įžiūrėti – neįmanoma. Visata yra pernelyg didelė ir erdvi, visų jos kampelių tikrai neturime galimybės apžvelgti net ir pro galingiausių teleskopų objektyvus. Vis dėlto, kokio dydžio tokia žvaigždė teoriškai galėtų būti?
Minėtoji Minesotos universiteto profesorė prieš atsakydama į šį klausimą pabrėžė, kad didžiausios žvaigždės yra vėsiausios. Tad net ir Laivo Kilio Etos – šviesiausios iš visų mums žinomų žvaigždžių – temperatūra yra ypatingai aukšta (25 tūkst. kelvinų), nors jos spindulys – tik 250 Saulės spindulių.
Didžiausios žvaigždės būtų vėsiosios supermilžinės. Pavyzdžiui, Didžiojo Šuns VY temperatūra – tik 3,5 tūkst. kelvinų. Dar didesnė žvaigždė būtų vėsesnė. Maždaug 3 tūkst. kelvinų temperatūros žvaigždė Saulę dydžiu pranoktų maždaug 2,6 tūkst. karto. Tai, astronomės įsitikinimu, ir būtų didžiausia galima žvaigždė visatoje.
Pabaigai – galbūt jau matytas, tačiau vis tiek įspūdingas vaizdo siužetas, kuriame lyginami Saulės ir kitų žvaigždžių dydžiai (tiesa, didžiausia tais laikais – 2006 m. – žinoma žvaigždė buvo dar ne Didžiojo Šuns VY, o Cefėjo A VV).
