„Philae“ veikia gerai. Jo akumuliatoriai veikia gerai ir tiekia energiją“, – šios programos vadovas Prancūzijoje Philippe'as Gaudonas sakė telefonu naujienų agentūrai AFP iš valdymo centro pietvakariniame Tulūzos mieste. Tačiau jis pridūrė, kad kibernetinės laboratorijos atsiųstos nuotraukos rodo, jog „Philae“ nusileido „veikiausiai ant stataus šlaito“.
Tyrėjai kelia prielaidą, kad 100 kg sverianti kibernetinė laboratorija galbūt įklimpo minkštame į smėlį panašiame grunte arba yra tik silpnai prigludusi prie kometos paviršiaus.
Europos mokslininkai ketvirtadienį tikisi sulaukti duomenų srauto po to, kai jų pasiųstas kibernetinis zondas atliko pirmąjį per kosminių tyrimų istoriją nusileidimą ant kometos branduolio, pradėdamas naują etapą ilgos trukmės misijoje, per kurią bus ieškoma atsakymų į daugelį klausimų apie Saulės sistemos evoliuciją.
Misijos vadovai Vokietijos mieste Darmštate trečiadienį informavo, kad aparatas„Philae“ nesugebėjo tvirtai prikibti prie 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos paviršiaus, tačiau vis tiek atsiuntė mokslinių duomenų.
Tyrėjai kelia prielaidą, kad 100 kg sverianti kibernetinė laboratorija galbūt įklimpo minkštame į smėlį panašiame grunte arba yra tik silpnai prigludusi prie kometos paviršiaus.
Daugiau paaiškės ketvirtadienį, kai „Philae“, kaip planuota, užmegs ryšį su savo palydovu nešėju „Rosetta“, sakė nusileidimo operacijos vadovas Stephanas Ulamecas.
„Tikėkimės, kad esame ant paviršiaus kitoje vietoje negu numatyta nusileidimo vieta ir kad galėsime tęsti mūsų mokslą“, – pridūrė jis.
Trečiadienį Europos kosmoso agentūra (ESA) džiugiai paskelbė apie istorinį nusileidimą, o JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA), kuri yra sėkmingiausia pasaulyje kosmoso agentūra, turinti daug patirties rengiant sudėtingus nusileidimus ant dangaus kūnų, tai pat negailėjo pagyrimų „Philae“ operacijai.
„Philae“, kuriame sumontuota 10 tyrimų prietaisų, turėtų atlikti pirmuosius mokslinius eksperimentus ant kometos branduolio. Tie tyrimai vainikuotų itin sudėtingą projektą, kurio įgyvendinimas užtruko ilgiau negu du dešimtmečius.
Nusigauti nuo Žemės iki kometos, kuri skrieja Saulės link 18 km per sekundę greičiu, yra žymus įvykis kosmoso inžinerijoje ir dangaus matematikoje.
1,3 mlrd. eurų (4,49 mlrd. litų) kainavusi „Rosetta“ misija buvo patvirtinta 1993 metais. 2004 metų kovą paleista „Rosetta“ turėjo keturis kartus praskrieti arti Marso ir Žemės, panaudodama jų gravitacijos jėgą, kad įgytų pakankamą greitį ir galėtų prisivyti taikinį. Pasivijusi kometą rugpjūtį, „Rosetta“ kartu su ja skriejo 66 tūkst. kilometrų per valandą greičiu.
