Dar 1970 – aisiais erdvėlaivis „Marine 10“ skriejo netoli Merkurijaus ir nufotografavo apie 45 proc. planetos paviršiaus. Stebėdami šiuos vaizdus mokslininkai užfiksavo planetos traukimosi ženklus: keistų formų skardžius - geologines struktūras, kuriose plutos uolienos buvo pakeltos ir stumtos viena į kitą.
Iki šiol buvo manyta, kad Merkurijus nuo susiformavimo prieš 4, 6 mlrd. metų prarado 2 km iš 2,44 tūkst. savo skersmens. Palyginimui, Žemės skersmuo siekia 6,371 tūkst. kilometro.
Tačiau nauji mokslininkų tyrimai rodo, kad Merkurijus susitraukė daugiau nei 7 kilometrus, rašo realclearscience.com. Tyrimas, kuriam vadovavo Paulas Byrne'as iš Carnegie mokslų instituto Vašingtone, išsamiai aprašytas „Nature Geoscience“ žurnale.
Stebėdami 2004 m. tyrinėti Merkurijaus išsiųsto erdvėlaivio „Messenger“ duomenis, mokslininkai pastebėjo planetoje susidariusius skardžius. Taip pat jie aptiko daug raukšlėtų keterų, kurios primena ant odos esančias venas ir yra akivaizdus planetos traukimosi ženklas. Daug tokių senų keterų turi mėnulis.
Aptikę 216 griovių ir skardžių, mokslininkai priėjo prie naujos Merkurijaus skersmens susitraukimo amplitudės – nuo 5 iki 7 kilometrų.
