Lietuvoje tuo metu jau bus vidurnaktis, taigi ar lemta Lietuvai pradėti savo pirmąją kosminę misiją, sužinosime vos pabudę ketvirtadienį ryte.
„Glaudžiai dirbame su NASA ir specialistais kitose organizacijose, kurios mums padeda stebėti situaciją kosminėje erdvėje. Padidėjęs radiacijos lygis nepaveiktų nei Tarptautinės kosminės stoties, nei paties erdvėlaivio, nei jame esančio krovinio, nes „Cygnus“ tokioms sąlygoms yra pritaikytas. Didžiausia dilema – erdvėlaivį nešanti raketa „Antares“, kurioje gausu elektroninių įtaisų, galimai jautrių radiacijai. Juos visus turime iš naujo patikrinti ir įvertinti, kaip jie reaguos į padidėjusią spinduliuotę“, – NASA raketų skrydžių bazėje gausiai susirinkusiems žurnalistams telekonferenciniu ryšiu sakė kompanijos „Orbital“ vykdomasis viceprezidentas Frankas Culbertsonas.
Papratai esant intensyviai radiacijai gali sutrikti ryšio priemonės, išsikreipti prietaisų atmintis, išsiderinti kita elektroninė įranga.
Oro sąlygos šiandien Volopo saloje Virdžinijoje, iš kur turi pakilti raketa, būtų kone idealios – beveik nėra vėjo, danguje ryškiai šviečia saulė, temperatūra apie 0 laipsnių Celsijaus. Vertindami orų prognozę, antradienį NASA atstovai buvo davę 95 proc. tikimybę, kad oras bus palankus startui.
Vis tik niekas negalėjo numatyti kitos aplinkybės – antradienį vėlyvą popietę buvo užfiksuoti saulės žybsniai, dėl kurių kosmoso erdvėje padidėjo radiacijos lygis. Jis pasirodė esantis gerokai didesnis, nei „Antares“ inžinierių komanda užfiksavo anksčiau.
„Tai nėra dažnai pasitaikantis reiškinys ir tai nėra įprasta techninė problema. „Orbital“ ypač atsargiai vertina sąlygas kosminėje erdvėje, kai radiacijos lygis pakyla, pradedame tai atidžiai stebėti. Po antradienį įvykusio galingo rentgeno žybsnio Saulėje, pagal radiacijos lygį, mes manėme, kad dar galėsime paleisti raketą. Tačiau įvyko antrasis radiacijos pikas. To pakako, kad priimtume sprendimą bent vieną dieną palaukti,“ – sakė „Orbital“ vyriausiasis technologas Antonio Eliasas.
Po antradienį įvykusio galingo rentgeno žybsnio Saulėje, pagal radiacijos lygį, mes manėme, kad dar galėsime paleisti raketą. Tačiau įvyko antrasis radiacijos pikas. To pakako, kad priimtume sprendimą bent vieną dieną palaukti, – sakė „Orbital“ vyriausiasis technologas Antonio Eliasas.
Pasak A.Eliaso, kaip ir pasaulinis atšilimas, saulės žybsniai yra gana naujas reiškinys, kosmoso eismą jie pradėjo trikdyti gana neseniai.
„2013 metais radiacija kosmose tokį lygį buvo pasiekusi du kartus, bet dar negaliu pasakyti, kaip dažnai tai įvykdavo istoriškai,” – sakė jis.
Paklaustas, kaip jaučiasi komanda, kai raketos startas kone paskutinę akimirką atidedamas jau trečią kartą ir tuos pačius rutininius darbus jiems tenka daryti vis iš naujo, A.Eliasas tvirtino, kad komanda psichologiškai tam yra paruošta.
„Mes netgi esame kelis kartus tokias situacijas simuliavę, taigi komandai tai nėra naujiena. Kosmoso logistika yra sudėtingas verslas. Panašiai kaip aviacijos versle lėktuvai negali nusėsti šiaip ant žemės ir jie turi ieškoti kito oro uosto – tik čia dar daugiau rizikos faktorių, kartais mes tiesiog negalime pakilti nuo žemės. Esu dirbęs prie projekto, kur raketą pavyko paleisti tik iš ketvirto karto per dviejų mėnesių laikotarpį, taigi taip kartais tiesiog nutinka,“ – tvirtino „Orbital“ technologas.
Panašu, kad tokiems nenumatytiems atvejams priverstinai bus paruoštos ir Lietuvos palydovų kūrėjų komandos, kurios su nekantrumu laukia istorinės Lietuvos kosminės misijos starto pradžios.
„Neturime kitos išeities kaip tik laukti. Žinoma, apmaudu, juolab kad stebėti raketos paleidimo ir apie tai transliuoti visai Lietuvai į JAV atvykome jau antrą kartą per pastarąjį mėnesį. Į NASA skrydžių bazę jau atgabenta ir mobili tiesioginio ryšio signalo perdavimo stotis – esame visiška pasiruošę vykdyti tiesioginę transliaciją visai Lietuvai. Sprendimą, kaip elgtis toliau, ko gero priimsime trečiadienį vakare, kai bus paskelbta nauja starto data“, – sakė JAV besilankanti „Misija Lituanica“ komunikacijos vadovė ir „Strateginių komunikacijų centro“ projektų direktorė Aušra Kukelkaitė.
Jei šiandien bus priimtas palankus sprendimas raketos startui rytoj, „Cygnus“ į kosmosą bus paleistas 20:10 val. Lietuvos laiku.
Šis sprendimas itin svarbus dar ir dėl to, kad jau nuo penktadienio ima bjurti oro sąlygos – penktadienį sinoptikai prognozuoja 70 proc. tikimybę, kad dangų padengs tankūs debesys, o šeštadienį iš viso numatomas lietus. Tokios oro sąlygos būtų absoliučiai netinkamos raketos paleidimui.
Situaciją apsunkina ir tai, kad jei rytoj raketa nebus paleista, ją greičiausiai vėl teks iš naujo perrinkti – erdvėlaivyje gausu mokslinių eksperimentų, kurie jautrūs laikui ir temperatūrai.
