Vieną galingiausių šių metų žybsnių generavo Saulės dėmė 1877, esanti pietrytiniame šviesulio disko kvadrante. Informacijos apie naujausio M 9,3 kategorijos žybsnio pasekmių prognozes kol kas nepateikiama. Tačiau galima numanyti, kad galingesnė geomagnetinė audra Žemę nutvilkys, kadangi Saulės dėmė, kurioje įvyko žybsnis, atgręžta Žemės pusėn.
Saulės aktyvumas ženkliai išaugo dar trečiadienį. Per pastarąją parą jos paviršiuje įvyko net 4 vidutinio galingumo žybsniai. O per pastarąją savaitę Saulėje užregistruoti septyni M klasės žybsniai. Šiuo metu Saulės stebėtojai teikia 40 proc. tikimybę, kad artimiausiu metu įvyks dar vienas M kategorijos žybsnis ir tik 5 proc. tikimybę, kad įvyks galingiausios X klasės žybsnis.
Ria.ru informuoja, kad vidutinio stiprumo Saulės žybsniai penktadienį ir šeštadienį Žemėje gali sukelti nestiprias geomagnetines audras. Tai – keliomis dienomis anksčiau įvykusių minėtų M klasės žybsnių pasekmės. Juos generavo kita, senesnė Saulės dėmė – 1875. Prognozuojama, kad geomagnetiniai neramumai nebus stiprūs. Tačiau kitos savaitės pradžioje Žemę turėtų pasiekti ir paskutinio, galingiausio žybsnio užtaisas, tad radijo ryšio sutrikimai ar bent jau šiaurės pašvaisčių „fejerverkas“ turėtų būti solidesnis nei savaitgalį.
„Pirmųjų trijų per pastarąsias tris paras žybsnių aidas mūsų planetą pasieks spalio 25–26 d. Tačiau ir patys žybsniai nebuvo itin galingi, ir išsviestų dalelių greitis nėra itin didelis, todėl geomagnetiniai neramumai bus silpni“, – prognozuoja Rusijos hidrometeorologinės tarnybos Pažangiosios geofizikos instituto atstovas.
