Saulės apsivertimas įvyksta kartą per vienuolika metų ir paliečia visą Saulės sistemą, taip pat ir Žemės magnetinį lauką. Dėl to gali sutrikti palydovų veikla.
Pastaruosius keletą mėnesių Saulė gerokai suaktyvėjusi – fiksuoti vidutinio M ir reikšmingo X aktyvumo saulės žybsniai. Spalio 27 d. užfiksuotas galingiausios – X 1.0 kategorijos žybsnis, o lapkričio dešimtąją – X 1.1. Galingiausias X3.3 kategorijos žybsnis pastebėtas lapkričio penktąją. X2 kategorijos žybsnis yra du kartus stipresnis nei X1, o X3 – triskart ir t.t.
Saulės poliarinio lauko apsivertimą sukeliantis procesas vis dar lieka paslaptyje. Saulės magnetinis laukas ilgą laiką buvo stebėtas Standfordo universiteto Wilcoxo Saulės observatorijoje. Saulė iš čia kasdien stebėta nuo 1975 metų.
Standfordo universiteto mokslininkai turi sukaupę didelį archyvą duomenų ir jais naudodamiesi bei stebėdami Saulės paviršiuje vykstančius pokyčius gali nuspėti, kada įvyks magnetinio lauko apsivertimas.
Poliariškumas iš naujo susidaro ciklo metu, kai Saulės dėmės tamsėja ir artėja prie Saulės pusiaujo. Per mėnesį šios tamsios dėmės išnyksta ir magnetinis laukas pamažu nuslenka iš pusiaujo į vieną iš ašigalių. Magnetinis laukas ties poliais susilpnėja ir atsiduria ties nuliu, o tada vėl pakyla su priešingu poliariškumu.
Saulės šiaurinis polius jau pakeitė savo poliariškumą iš neigiamo į teigiamą, tyrėjai dabar žiūri į Pietinį polių, kuris turėtų pasikeisti per ateinančius mėnesius.
