Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

1,6 mln. km per parą nuskriejantis zondas netrukus atsidurs šalia Plutono

Vaizdas iš Plutono dailininko akimis
ESO/L.Calcada nuotr. / Vaizdas iš Plutono dailininko akimis
Šaltinis: Technologijos.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

NASA zondas „New Horizons“ – vienas iš greičiausių žmonijos sukonstruotų aparatų. Neįtikėtina, tačiau per Žemės parą (24 val.) jis nukeliauja beveik 1,6 mln. kilometrų. Į savo odisėją šis zondas iškeliavo 2006 m. Jau labai greitai jis pasieks savo kelionės tikslą. Netrukus mes turėsime progos pamatyti tai, ko niekada nėra įžiūrėjęs joks antžeminis ar kosminis teleskopas.

„New Horizons“ kelionės tikslas – tolimasis Plutonas ir jo palydovai. Iki jo NASA zondui keliauti liko mažiau nei metai – Plutoną kosminis aparatas pasieks kitų – 2015 m. – sausį.

Arčiausiai plutono – kitų metų liepą

2013 metų sausį zondo atstumas nuo Plutono buvo 7,29 astronominių vienetų ir apie 27,19 AU nuo Žemės.[1] Pasiekus Plutoną, bus tiriamas jo paviršius, atmosfera, magnetinis laukas ir kitos planetos savybės. Kosminis zondas taip pat ištirs Charoną ir neseniai atrastus naujus Plutono palydovus.

Arčiausiai Plutono „New Horizons“ atsidurs kitų metų liepą: zondą nuo Plutono paviršiaus skirs tik 10 tūkst. km. Tačiau kosminis aparatas plušėti pradės gerokai anksčiau.

„New Horizons“ kelionės tikslas – tolimasis Plutonas ir jo palydovai. Iki jo NASA zondui keliauti liko mažiau nei metai – Plutoną kosminis aparatas pasieks kitų – 2015 m. – sausį.

Pirmasis etapas 2015 m. sausį – intensyvi fotografavimo kampanija specialia foto sistema LORRI (Long Range Reconnaissance Imager). Anot misijai vadovaujančio Alano Sterno, nuotraukų prireiks Plutono pozicijos patikslinimui, kad zondas priskrietų maksimaliai arti nykštukinės planetos. Iš nuotraukų bus nustatytas Plutoną ir zondą skiriantis atstumas. Tai leis maksimalaus priartėjimo paklaidą sumažinti iki keleto tūkstančių kilometrų. O tada, jei reikės, bus įjungti zondo varikliai – skrydžio trajektorijos korekcijoms.

Iš pradžių Plutonas ir didžiausias jo palydovas Charonas bus matomi kaip smeigtuko galvutės dydžio taškeliai. „Vos keletas pikselių“, – sako A. Sternas. Tačiau per keletą mėnesių Plutonas LORRI objektyvuose virs jokiai žemiškai optikai dar neregėtu pasauliu. Tiesa, dar 2015 m. balandžio pabaigoje „New Horizons“ padarytos Plutono nuotraukos tik šiek tiek tepranoks geriausią, rodos, visagaliu kosminiu teleskopu „Hubble“ darytą Plutono nuotrauką. Joje Plutonas atrodo tik taip (kol kas šios pilkai gelsvos dėmės yra raiškiausias Plutono kadras astronomijos istorijoje).

NASA nuotr./Plutonas
NASA nuotr./Plutonas

Plutonas visu grožiu pasirodys 2015 m. liepą, kai „New Horizons“ prie nykštukinės planetos priartės maksimaliai, per 10 tūkst. km. Jei „New Horizons“ tokiu atstumu praskrietų pro Žemę, jo nuotraukose būtų galima įžiūrėti pastatus ir jų formas, tvirtina NASA. Tai neabejotinai bus vienas įstabiausių kosminės epochos momentų. Anot D. Sterno, nieko panašaus žmonija dar nėra patyrusi. O priartėjimas prie dar nematyto pasaulio įvyks po labai ilgos pertraukos.

Skrieja į nežinomybę

Pirmąsyk kitą planetą (ne palydovą) iš labai arti žmonija pamatė 1965 m. liepos 15 d., kai kosminis aparatas „Mariner 4“ praskriejo pro Marsą. Iki tol visi, net ir daugelis mokslininkų, tikėjosi, kad Marsas – švelnus ir draugiškas pasaulis, kuriame aplinka tinkama gyvybei. Tačiau „Mariner 4“ nuotraukos parodė ką kita – atšiaurią, tuščią, negyvą plynę.

Netikėtas sutapimas: „New Horizons“ prie Plutono su kelių dienų paklaida priskris praėjus 50 metų nuo tos dienos, kai „Mariner 4“ aplankė Marsą. O stebėtojus naujojo NASA zondo vizitas gali nustebinti ar net šokiruoti ne ką mažiau.

Kol kas žmonija gali tik įsivaizduoti, kaip atrodo Plutono kraštovaizdis – kosminis teleskopas „Hubble“ Plutoną yra įžiūrėjęs kaip dėmėtą diskelį.

„Skriejame į nežinomybę, ir niekas nežino, ką mes ten galime atrasti, – reziumuoja misijos vadovas A. Sternas. – Viena aišku, mes – beveik atkeliavome.“

Nors oficialiai Plutonas laikomas nebe planeta, o nykštukine planeta, misijos vadovas A. Sternas pabrėžia, kad Plutonas toli gražu nėra pipiro dydžio. Jei susiruoštumėte automobiliu aplink Plutoną apvažiuoti ties jo pusiauju, kelionės metu sukartumėte beveik 8 tūkst. km. Tiek kilometrų yra nuo Niujorko iki Maskvos.

Tikėtina, kad „New Horizons“ Plutone prifotografuos ledo geizerių, smūginių kraterių, debesų, kalnų keterų ir masyvų, slėnių, o gal ir dar kokių nors kraštovaizdžio detalių, kokių niekas lig šiol nėra nė įsivaizdavęs.

Egzistuoja pakankamai reali tikimybė, kad „New Horizons“ atras naujų Plutono mėnulių ar... žiedų. Taip, Plutonas gali turėti žiedų. Kol kas Plutonas turi penkis žmonijai žinomus mėnulius: Charoną, Stiksą, Niktę, Cerberį ir Hidrą. Kompiuterinių modeliavimų duomenys byloja, kad į Plutoną įsirėžus dangaus kūnams, aplink nykštukinę planetą bent jau teoriškai galėjo susiformuoti žiedų sistema.

„Skriejame į nežinomybę, ir niekas nežino, ką mes ten galime atrasti, – reziumuoja misijos vadovas A. Sternas. – Viena aišku, mes – beveik atkeliavome.“

„New Horizons“ yra antras greičiausias kosminis aparatas, kurį sukonstravo žmonės. Greičiausiu pelnytai tituluojami zondai „Helios“, kurie rekordinį greitį (252,792 km/val.) įgijo apskriedami aplink Saulę. Tačiau „New Horizons“ yra zondas, kuris yra pasiekęs didžiausią pakilimo nuo Žemės greitį – mūsų planetą jis paliko greičiau nei kuris nors kitas žmonių sukurtas kosminis aparatas.

Technologijos.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT