Krevetės-maldininkės (lot. Haptosquilla trispinosa) akys prisitvirtinusios prie dviejų stiebelių, kurie juda nepriklausomai vienas nuo kito.
Kvynslando universiteto profesorius Justinas Marshallas su kolegomis domisi krevetėmis bei jų regos aparatu jau daug metų. Siekdami atlikti nuodugnesnius tyrimus mokslininkų komanda patalpino maldininkę į organinio stiklo vamzdį akvariume. Jų regos lauke pastatė spalvotą diską bei jų akis filmuojančią kamerą. Kai krevetė įprato maitintis tik regint vieno bangos ilgio šviesą, mokslininkai paleido seriją ir kitų gyvūnui atpažįstamų spalvų.
Tokiu būdu, skleidžiamai spalvai tapus labai arti tos, kuri „reiškia maistą“, mokslininkai gali tiksliai nustatyti, kada krevetė nebesugeba diferencijuoti dviejų skirtingų šviesos bangų ilgių. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad šis gyvis turi 12 regos receptorių rūšių, kurie skirtingai suvokia šviesos bangos ilgį, ne tik regimosios, bet ir infraraudonosios ir ultravioletinės šviesos spektruose. Kai tuo tarpu žmogus ir bitė turi tik 3 rūšių receptorius, tačiau priešingai nei krevetė, atspalvius jie identifikuoja smegenimis.
Kiti gyvūnai tarp atskirų spalvų, pavyzdžiui, oranžinės ir geltonos, nemato jokių atspalvių. Šis tyrimas atskleidė, kad krevetės maldininkės greitai ir labai tiksliai nustato tikrąją spalvos raišką, net nesinaudodamos smegenimis. Tai joms leidžia taupyti protinius resursus ir susitelkti į priešų, poravimosi partnerių bei grobio atpažinimą.
