Naudojant grafeno ir molibdeno disulfido sluoksnių kombinaciją, mokslininkams pavyko gauti saulės elementų modulius, kurių efektyvumas svyruoja nuo 1% iki 2%. Tai yra maždaug 10 kartų mažiau, nei galima pasiekti su tradiciniais moduliais, sukurtais silicio pagrindu. Tiesa, naujos technologijos privalumas tas, kad grafeno saulės modulių sluoksnių storis neviršija 1 nanometro (nm), o tai yra šimtus tūkstančių kartų mažiau, nei silicio atveju.
Kai kuriose srityse saulės modulių naudojimas turi esminę reikšmę. Pirmiausia tai susiję su kosmonautika ir aviacija. Pirmuoju atveju – tai pakėlimo į orbitą kaina, antruoju – galimybė ilgai skraidyti autonominiu režimu su elektros varikliais. Žinoma ir žemėje plonų ir lengvų saulės modulių montavimas gali smarkiai sumažinti išlaidas – kai kurie skaičiavimai rodo, kad saulės baterijų montavimas sudaro 60% visų diegimo išlaidų. Papildomai galima sutaupyti ir gamybos procese.
Nedidelis grafeno sluoksnių efektyvumas neleidžia apie juos kalbėti kaip apie efektyvų sprendimą, kurį galima naudoti mobilioje elektronikoje. Čia su naudingu plotu reikalai apskritai prasti. Tačiau vilčių vis tik yra, o mokslininkai pažymi, kad jie tik pradėjo eksperimentuoti šioje srityje. Tikėtina, kad tyrėjams pavyks grafeno pagrindu sukurti tokį junginį, kuris saulės elementų efektyvumą padidins iki tokio lygio, kad itin mažo dydžio elementus bus galima pritaikyti įvairiose elektronikos prietaisuose.
