Apie tai, kas nutinka mūsų kūnui jį paveikus didele šiluma, businessinsider.com klausė Fizinio lavinimo ir Aplinkos medicinos instituto Teksase (JAV) darbuotojo Matthew Cramerio, kuris tiria šilumos poveikį kūnui.
Mūsų kūnas geba gaminti didelį šilumos kiekį, tad jam gerai sekasi ir vėsintis esant dideliam karščiui. Jeigu įeitumėte į 40 laipsnių Celsijaus temperatūros kambarį, jūsų oda imtų šilti.
Kai oda šyla, ji ima siųsti signalus į smegenis, kad jos žinotų, jog jau metas pradėti prakaituoti ir tokiu būdu iš kūno vidaus esančią šilumą išleisti į aplinką. Šylanti oda smegenims taip pat indikuoja, kad reikia padidinti kraujo tėkmę – jis taip pat padeda pašalinti šilumą.
Prakaitavimas ir kraujo tekėjimas iš vidaus paviršiaus link tęsis tol, kol jūsų kūnas pasieks įprastinės temperatūros tašką.
Tačiau jeigu prie aukštos temperatūros pridėtume dar keletą faktorių – pavyzdžiui, drėgmę arba bėgimą su megztiniu ir kelnėmis, tuomet jūsų organizmas gali ir nebespėti prisitaikyti. Tokiu atveju organizmas jau nebegalės reguliuoti temperatūros ir ji didės tol, kol jūsų kūnas temperatūros nebereguliuos, sakė Crameris.
Kai žmogaus organizmas tampa per karštas, kad pavyktų jį kontroliuoti, kūnas pasiekia šilumos smūgį. Tuomet žmogus jaučiasi suirzęs, nervingas, gali pabalti, negebėti susikoncentruoti ar netgi pradėti vemti.
Perkaitus organizmui rizikuojama, jog bus negrįžtamai paveikti organai, galintys sukelti nepagydomą negalią ar negi mirtį.
Žinoma, šilumos smūgis tiesiog būnant lauke karštą dieną neištiks. Anot Cramerio, šiluma gali pakenkti esant keliems faktoriams – pavyzdžiui, pakenkti gali maratono bėgimas itin karštą vasaros dieną ir t.t.
