Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nustatytos vietos, kur didžiausia tikimybė susidaryti gamtinėms katastrofoms

Nebraskos valstijos šiaurėje praūžė audra su tornadais
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Nebraskos valstijos šiaurėje praūžė audra su tornadais
Šaltinis: Technologijos.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Staigūs potvyniai, audros, šalčio ar karščio bangos... tam tikrose Šiaurės pusrutulio dalyse tai pasitaiko ypač dažnai. Tik neskubėkite dėl to kaltinti klimato kaitos – ji čia niekuo dėta.

Naujausi tyrimai patvirtino, kad to priežastis yra stiprios žemutiniame atmosferos sluoksnyje (troposferoje) susidarančios oro srovės. Būtent jos prisideda prie ekstremalių oro sąlygų susiformavimo kasmet tose pačiose vietovėse.

Atmosferos srovės, kurios atneša orų permainas, yra panašios į dangaus upes: jos skrodžia atmosferą maždaug 5 kilometrų aukštyje virš Žemės paviršiaus. Be horizontalios oro masių pernašos, šie srautai turi ir vertikalias slėgio bangas, kurios tarsi upės vagos turi seklumas bei gilesnius ruožus – būtent tai ir prisideda prie staigių slėgio pokyčių kasdieninėse orų prognozėse.

Daugelis meteorologų pastaraisiais dešimtmečiais pažymi ekstremumų skaičiaus išaugimą ir dėl to kaltina globalinį atšilimą, tačiau naujausias tyrimas atskleidžia, jog tam daugiausia įtakos daro oro srovių judėjimas.

Šios atmosferos bangos reguliuoja orų būseną aplink visą planetą. Jos transportuoja karštį iš tropikų ir šalto oro mases iš Arkties vandenyno į kitus regionus.

Ekstremalios oro sąlygos susidaro tada, kai susiduria skirtingos oro masės. Tuomet srovė tarsi įkalina audras, karščio bei šalčio bangas tam tikroje vietoje ištisoms savaitėms, taip sukurdama dažnai pražūtingus ekstremumus.

„Mes nesakome, jog šie kraštutinumai tampa vis dažnesni, – teigia tyrimo autorius Ekseterio universiteto mokslininkas Jamesas Screenas, – Šios bangos keliauja tik per tam tikras teritorijas, todėl galima lengvai prognozuoti tikėtinas ekstremalių oro sąlygų susidarymo vietas“

Daugelis meteorologų pastaraisiais dešimtmečiais pažymi ekstremumų skaičiaus išaugimą ir dėl to kaltina globalinį atšilimą, tačiau naujausias tyrimas atskleidžia, jog tam daugiausia įtakos daro oro srovių judėjimas.

Tiesa, Jamesas Screenas į tyrimą įtraukė tik maždaug mėnesį besitęsiančios aukštos temperatūros anomalijas ar ekstremaliai didelius kritulių kiekius. Mokslininkas palygino šiuos meteorologinius reiškinius su 1979-2012 metų duomenimis ir nustatė, kad tam tikros oro masių bangos „užstringa“ vis tose pačiose vietose. Šioms „būdingoms“ ekstremumų susidarymo vietoms taip pat įtaką daro ir topografiniai vietovės bruožai, tokie kaip kalnų grandinės bei vandenynai.

J. Screeno tyrime sumodeliuotos srovės yra žemiau negu gerai visiems žinomos „atmosferos sraujymės“ (ang. jet streams), susidarančios maždaug 10 kilometrų aukštyje. Tačiau gautos išvados patvirtina, jog seklios oro srovės taip pat „vaidina svarbų vaidmenį besiformuojant kasdieniams orams“, – teigia J. Screenas.

Mokslininkų komanda taip pat nustatė, kuriose Šiaurės pusrutulio regionuose yra didžiausia tikimybė susidaryti orų ekstremumams. Pasak J. Screeno, kitas žingsnis yra apgalvoti, kas gali nutikti, jeigu jų poveikis pasidarys dar didesnis.

Technologijos.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT