Tinklaraštininkas Michaelis Eisenas su dideliu susidomėjimu stebėjo, kaip auga Peterio Lawrence‘o knygos „Musės sukūrimas“ (angl. The Making of a Fly) kaina. Vieną dieną, balandžio 18-ąją, du šios knygos pardavėjai kainą pakėlė atitinkamai iki 18,6 mln. dolerių (44 mln. Lt) ir 23,7 mln. dolerių (56 mln. Lt).
Žinoma, knyga apie muses iš tiesų nebuvo ir nėra verta milijonų dolerių. O kaina pakilo, galima sakyti, dėl atsitiktinio sutapimo: abu pardavėjai naudojo automatinius algoritmus („robotus“) kainoms reguliuoti.
M.Eisenas stebisi, jog per ilgą internetinės prekybos istoriją tai bene pirmas atvejis, kai sąlyginai nedidelės vertės daikto kaina taip smarkiai išaugtų.
Tinklaraštininkas ir biologas stebėjo „robotų“ kainų karą nuo balandžio 8 iki 18 dienos.
Kadangi minėtą knygą „Amazon“ parduotuvėje galima įsigyti tik iš dviejų prekeivių, kaina buvo reguliuojama tik tarp jųdviejų.
M.Eisenas pastebėjo, kad vienas pardavėjas kainą nuolat pakeldavo 1,27059 karto. Tai pastebėjęs kito prekeivio „robotas“ kainą taip pat padidindavo, tačiau tik iki 0,9983 karto, lyginant su konkurento kaina.
Taip kaina augo nuo kelių iki keliasdešimties milijonų dolerių: vienam pardavėjui kainą padidinus iki 1,73 mln. dolerių, kitas ją užkėlė iki beveik 2,2 mln. dolerių; tai pastebėjęs pirmasis robotas kainą nustatė nežymiai mažesnę, o antrasis vėl padidino iki bemaž 2,8 mln. dolerių ir t.t.
Knyga brango kasdien, o prekeiviai šią klaidą pastebėjo tik balandžio 18 dieną, kai pas vieną jų ši knyga jau buvo įvertinta 23,7 mln. dolerių (plius dar 4 doleriai už pristatymą).
Pirmasis pardavėjas kainą rankiniu būdu sumažino „vos“ iki 106 dolerių. Antrasis roboto neišjungė, tad netrukus jo siūloma kaina buvo 1,27 karto didesnė – beveik 135 doleriai.
„Robotus“ naudoti populiaru
Automatinius „robotus“ kainoms reguliuoti naudoja daug interneto prekeivių, visi jie renkasi skirtingą taktiką. Pvz., siekdami pasiūlyti pigiausias prekes, jie reguliuoja savo kainas atsižvelgdami į žemiausią analogiškos prekės kainą ir nurodo „robotams“ siūlyti prekes nežymiai pigiau. Tačiau paprastai „robotams“ nurodomos kainų „grindys“ ir „lubos“. Šiuo atveju, akivaizdu, tai buvo užmiršta.
Tinklaraštininkas M.Eisenas spėja, kad šiuo atveju pirmasis knygos pardavėjas siekė parduoti ją žemiausia kaina, bet ji turėjo būti tik nežymiai pigesnė už konkurentų siūlomus analogus.
Šiuo atveju konkurentas buvo vienas, o jo pasirinkta taktika – siūlyti knygą įsigyti brangiau. M.Eiseno manymu, šis pardavėjas knygos galbūt net neturi sandėlyje, o siūlo ją tik tam, kad išlaikytų gerą vartotojų vertinimą, neva pas jį galima gauti bet ką. Jei vis dėlto vartotojai nuspręstų įsigyti šią knygą pas jį (dėl patogumo, kitų nuolaidų ar gero įvertinimo), pardavėjas įsigytų šią knygą kitur, o parduodant ją galutiniam vartotojui didesne kaina atsipirktų papildomos išlaidos dėl knygos siuntimo ir pan.
