Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuva – nauja rinka „Facebook“ vartotojų tykantiems sukčiams

„Facebook“ logotipas
„Scanpix“ nuotr. / „Facebook“ logotipas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

„Facebook“ erdvėje bendrauja jau kas penktas lietuvis – tinklalapyje užsiregistravusių Lietuvos gyventojų skaičius įveikė 700 tūkstančių ribą ir sparčiai auga. Virtualios socialinės bendruomenės populiarumas atveria ne tik naujas bendravimo, rinkodaros galimybes, bet ir sukurią terpę naujiems pavojams.

ESET saugumo sprendimams atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovo Tomo Parnarausko teigimu, bene daugiausia problemų naudojantis socialinių tinklų svetainėmis sukuria pasitikėjimas, teigiama pranešime spaudai.

„Facebook“ erdvėje bendrauja jau kas penktas lietuvis – tinklalapyje užsiregistravusiųjų Lietuvos gyventojų skaičius įveikė 700 tūkstančių ribą ir sparčiai auga.

„Naudodamasis „Facebook“ ar panašia svetaine, vartotojas mato tik pažįstamų žmonių skelbiamą informaciją. Atitinkamai jis ją traktuoja kaip patikimą, drąsiai bando siūlomas programas, nuorodas. Tačiau jei vienas bičiulių būrio narys netyčiomis pasinaudojo kenksminga programa, kuri apie save paskelbė visiems, labai tikėtina, kad ja pasinaudos ir visi pirmosios aukos draugai“, – pasakoja T.Paranarauskas.

Anot T.Parnarausko, puikiai vartotojų elgseną perpratusiems sukčiams išradingumo netrūksta, tačiau dažnai tereikia elementaraus atsargumo, norint atpažinti dažniausiai pasitaikančias „Facebook“ grėsmes.

Nuo programų iki asmeninių žinučių

Bene populiariausias ir daugiausia aukų priviliojantis sukčių metodas – pramoginės „Facebook“ programos: įvairios anketos, žaidimai, testai. Deja, retai kas susimąsto, kad asmeninių duomenų – vardo, amžiaus, elektroninio pašto adreso, draugų sąrašo – reikalaujančios programos gali būti sukčių įrankis.

Ne mažiau populiarūs elektroniniai laiškai, kuriuose pranešame apie neva vykdomus saugumo patikrinimus ar kitus „Facebook“ veiksmus, kurie reikalauja pateikti prisijungimo duomenis fiktyviose svetainėse, pvz., „Facebookalike“. Vienas iš pagrindinių šių atakų tikslų – slaptažodžių vagystė. Dažnai žmonės naudojasi vienu slaptažodžiu prisijungti prie socialinio tinklo, elektroninio pašto, elektroninės bankininkystės ar darbo duomenų bazės. Todėl „Facebook“ slaptažodžio pasisavinimas gali sukelti itin skaudžių finansinių pasekmių.

Dar vienas apgavystės būdas – prisidengus „Facebook“ draugų vardu siunčiamos žinutės su prašymu paskolinti tam tikrą sumą pinigų. Nors tai analogas seno sukčių metodo, kai siunčiant elektroninius laiškus prašoma pervesti pinigų lėktuvo bilietui ar viešbučiui, jis vis dar suvilioja patiklius „Facebook“ vartotojus.

„Koobface“ – kenksminga programa, plintanti „Facebook“ nuo 2008 metų. „Koobface“ plinta per „Facebook“ draugų žinutes su nuorodomis, kurias paspaudus kenkėjas automatiškai patenka į kompiuterius. Vėliau pasinaudojęs užkrėsto kompiuterio savininko profiliu kenkėjas siunčia analogiškas žinutes kitiems „Facebook“ draugams.

Itin aktyvios sukčių atakos, kai prisidengus „Facebook“ draugų vardu siunčiamos intriguojančios nuorodos. Šios atakos pavojingos tuo, jog gali užkrėsti kompiuterį tiek kartų, kiek vartotojas atidaro „Facebook“ žinutę, net jei ir nespaudžia ant nuorodos ar nesinaudoja programa.

Mažiau saugu nei gatvėje

„Pagrindinis apsisaugojimo nuo „Facebook“ atakų būdas – nepasitikėti niekuo. Juk jei kas nors mūsų paprašytų tiesiog pateikti asmeninius duomenis, nieku gyvu nesutiktume, tačiau mielai tai darome virtualioje erdvėje. Todėl neturėtume pamiršti, o dažnai ir perdėtai laikytis elementaraus saugumo priemonių. Neretai joje pavojingiau nei gatvėje“, – pasakoja T.Parnarauskas.

„Facebook“ vartotojams patariama neskubėti atverti įvairių intriguojamo turinio nuorodų, atsargiai vertinti siūlomas paslaugas, programas. Ypač atsargiai reikėtų vertinti draugų žinutes ar neva oficialius „Facebook“ pranešimus, reikalaujančius patikti asmeninius duomenis, slaptažodžius.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT