Robotas-šuo mokėsi ir išmoko daug: išsilaikyti ant kojų risnojant ledu, purvu, nenuvirsti gavus smūgį į šoną, laipioti nestabiliai žemės paviršiun atremta plokšte ir pan. Ką ir bekalbėti apie paprastą bėgiojimą pievomis ar smėlio kopomis.
Kad šis robotas išsilaikytų ant savųjų keturių mechaninių kojų, jam buvo sumontuota hidraulinė sąnarių sistema, galybė jutiklių, greičio matuoklių, giroskopų. „Boston Dynamics“ tvirtinimu, nešulinis robotas-šuo gali judėti 6,5 kilometro per valandą greičiu, kopti iki 35 laipsnių statumo paviršiais, eiti įvairaus tipo paviršiais, gabenti maždaug 150 kg svorį.
Robotas suprojektuotas taip, kad galėtų praeiti visur, kur pajėgia praeiti žmogus, ir ant savo gležnos mechaninės nugaros nesiskųsdamas ir, be jokių pagundų kas keletą metrų uostinėti pakampius ar pakrūmes, neštų pusantro šimto kilogramų. Projektą finansavo Pentagono padalinys DARPA.
Pirmaisiais savo gyvenimo mėnesiais „BigDog“ ant kojų stovėjo netvirtai, o visos jam skirtos pratybos priminė lengvus žaidimus. Tačiau bėgant metams, mechanizmas akivaizdžiai tobulėjo ir atlikinėjo rimtas užduotis, o galiausiai sulaukė ir pirmųjų savo atostogų saulėtame paplūdimyje.
Apie visa tai – vaizdo siužete:
